rodinė́jimas. →. rodinėti.
įrodinė́jimas. →. įrodinėti: Įrodinėjimas ne visados baigiasi įrodymu, nes galima įrodinėti, bet neįrodyti, ko reikia. Tėvas klausėsi motinos įrodinėjimų, vis taip pat žiūrėdamas į ją skersom. Mokytojo įrodinėjimai jam rodės teisingi. | Jausmą galima nugalėti ne įrodinėjimais, o sužadinant kitą, prieštaraujantį esamam, jausmą.
išrodinė́jimas. →. išrodinėti: Ir be tolimesnių išrodinėjimų tat aišku. Laiškas buvo užbaigtas išrodinėjimu pastovios ir taurios meilės.
parodinė́jimas. →. parodinėti.
priparodinė́jimas. →. priparodinėti: Bliovė ir bliovė vienaip ir traukė, iš kur beišmanė, priparodinėjimus.
prirodinė́jimas. → prirodinėti 1: Dalykų ginčijimas yra ne kas kita, kaip tik priešingų jam dalykų prirodinėjimas. Visokiais prirodinėjimais nori žmones įtikinti. Man ašaros byra, klausant tamstos prirodinėjimų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.