x
įrodym|as
1. -> įrodyti (veiksmas).
2. argumentas, faktas, patvirtinantis įrodomąjį dalyką: Daiktinis įrodymas (teis.).
3. protavimo sistema, kuria prieinama nauja išvada: Teorema turi keletą įrodymų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.