brùčinti, -ina, -ino. bručyti.
1. neduoti ramybės, varginti, kamuoti: Su ta skola jis man neduoda ramybės – brùčina ir brùčina. Tiek kelio iškada tik arklys brùčinti!
2. lįsti, skverbtis: Brùčinkis į vidų.
įsibrùčinti. įbručyti. Šiaip teip įsibrùčinau į vidų.
nubrùčinti. nutrinti, nubrūžinti: Šitos geležies akmeniu nenubručinsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.