.
čiaũkšti, čiaũškia, čiaũškė
1. čepsint ėsti ar valgyti: Jau čiaũškia paršai grūdus, nebereiks pieno. Čiaũškia (triauškia) vaikai obuolius.
2. ėdant ar valgant čepsėti, čiaukšnoti: Ko taip čiauškì valgydamas, lyg kiaulė! Kad kiaulė ėda, tai čiaũškia. Čiauškia kaip kiaulė žirniuose.
3. čiauškėti, taukšti: Ką tu čia niekus čiauškì. Kai čiauškì tas savo balabaikas, tai man net pikta. Kad vaikas čiaũškia, tai močiai smagu.
4. čiulbėti, čirkšti: Lakštingala čiauškia.
įsičiaũkšti, įsičiaũškia, įsìčiauškė įsileisti tankiai, linksmai kalbėti: Įsišnekėjo, įsìčiauškė – nėr jau i galo.
iščiaũkšti, iščiaũškia, ìščiauškė. išėsti čiauškiant: Neėda tie paršai, iščiaũškia miltus, o žoles palieka. Kiaulė ìščiauškė avižų iščiauškas.
nučiaũkšti, nučiaũškia, nùčiauškė. kvailai pasakyti, nukalbėti: Visai nùčiauškei čionai!
pričiaũkšti, pričiaũškia, prìčiauškė.
1. priėsti čiauškiant: Meitėlis, pričiauškęs avižų, pūškuodamas tiktai kriukt, kriukt!
2. daug prikalbėti, pritaukšti: Ot prìčiauškiau aš jam visko!
sučiaũkšti, sučiaũškia, sùčiauškė
1. suėsti čiauškiant: Jijė sučiaũkš grūšius, obalį.
2. sučepsėti: Pamojo botagu, sučiauškė lūpomis, ragindamas arklius iš vietos.
3. linksmai, gyvai pasakyti, sučiauškėti: Taip, taip, – sučiauškė mergaitė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.