.
drunė́ti, drùna (drùni), -ė́jo, drūnė́ti
1. drunyti 1: Nuo lytaus medis tuojau pradeda drunė́ti. Oloj šiekštas drūna.
2. degti be liepsnos, rusenti, gruzdėti.
3. drunyti 2: Jis tik drùni ir drùni per dienas ir naktis an pečiaus. Drunì perdien, pažiūrėsim, ką ėsi. Jau saulė pusryčiuos, o tu dar drunì. Jis visą laiką namie drūna. Drunì ir drunì kap paršas. Drùna kai lerva perdien. Druni kaip kelmas prie kelio. Vasarą drunė́si, žiemą neturėsi. Drunėsi darbymetėj – žebravosi žiemą. gulėti, riogsoti: Kitame kaimo šone drūni didelis juosvas akmuo.
įsidrunė́ti, įsìdruna, -ė́jo. giliai įmigti: Kap įsìdruna, tai sunku jis ir prikelt.
išdrunė́ti, ìšdruna, -ė́jo
1. išdrunyti: Visą dieną išdrunė́jo.
2. gauti drunant: Ką tu čia išdrunė́si?
3. prisigulėti, ilgai miegoti: Gana, išsidrunė́jai, jau čėsas keltis. Jis niekada neišsìdruna.
padrunė́ti, pàdruna, -ė́jo. pagulėti, padrybsoti: Nujotai patsai naktigonėn, padrunėtai lietuje, nebijok, kitaip kalbėtai!
sudrunė́ti, sùdruna, -ė́jo; sudrunyti: Bučiai tę pas ežerą sudrunė́j [o]. Per ilgą stovėjimą šilkas sudrunė́jo. Reikėj [o] geros malkos atnešt, ne kokios sudrunė́jusios. Jau jos ir kauleliai sudrūnėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.