duobė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. daryti duobėtą: Kad plūki – lygiai plūk, neduobė́k laito.
2. darytis duobėtam: Šiaudų stogas pradeda duobėti – nevienodai teauga kiminai.
įsiduobė́ti pasidaryti duobėtam: Įsiduobė́jęs stogas greit genda. Kol šienas nesusistovėjęs, bloga gulėt – įsiduobė́ja.
išduobė́ti
1. padaryti duobėtą: Autobusai išduobė́jo kelią. Padą išduobė́jo. Imk iš pakraščio [sviestą],
kam taip išduobė́ji?
2. pasidaryti duobėtam, išdubti: Nuo lyčių lañkos paupiais išduobė́jo, t. y. duobės pasidarė. Medis išduobė́jęs (išdubęs) . Reiks ant pievos tiest drobę [džiovinti],
ant tvoros išduobės, išskylės. Molio asla greit išmirksta, išsiduobėja. Tokiam kermošiuj per tieka svieto išsiduobė́jo kelias.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.