ketìnti (-ýti), -ina (kẽta), -ìno.
1. norėti, manyti, rengtis ką daryti: . Aš ketinù ateiti pas tave. Ketinam kada parvažiuot viešėtų. Ketìnome jums talkon važiuoti. Ketinau eiti į miestą. Juozas rytoj ketìna važiuot turgun. Kẽta plėšimą plėšti. Buvau ketìnęs važiuotie stiklų atsivežtų. Padėkiat į tą vietą naująjį aulį, kur ketino spietlius susimesti. Susirietęs kur po medžiu, vėl ketina jis čia pernakvoti ir nors kiek atsilsėti. Ketindamas su reikalais į Vilnių važiuoti, įdėjo į ratus šikšninį maišelį su muštiniais. Oi ketin ketin jaunas bernelis žalios liepelės kirsti. Šiaurus vėjas pučia, rūteles džiovina, o mano bernelis kitą imt ketina. Kad ketinì šalin eiti, ar moki darbelio? Parsivedžiau Oną, ketìn būti žmona. Abudu tuos rastinius pinigus nusinešė į girią, kur ketino pasidalyt. Mano bernužėlis į kitą ketina. N'ilgai žaliuosi, vėsus kleveli, ketin tave pakirsti. Negaliu to slėpt, jam ką ketinu padaryt. Kur neketinsi – dvi trys naktys, o kur ketinsi – nei naktis (dažnai ne taip būna, kaip tikiesi) .
2. žadėti: Tėvai turi duot pinigus, kuriuos ketìno duot. Kai užspyriau, ketino pagelbėt. Ketìna vesti, o ir neatmesti, ketìna geras būti. Ir nuėjo savais keliais toliaus, vėl ant rytojaus ketydami į sutartą vietą sueiti. Per šventes ketino būti svečių. Še tau, boba, devintinis – atvažiavo neketinęs. Toks žmogus tvirtai ketinasi užlaikyti visus prisakymus.
nẽ bū́ta nė̃ ketìnta visai neįmanoma: Vieni pasako teip, kiti kiteip, o treti tai jau nė būta, nė ketinta.
atketìnti. atsisakyti nuo ketinimo, nebeketinti.
įsiketìnti įsižadėti, padaryti apžadus: Įsiketìno žmogelis kasmet Vilniaus kalvarijas apeiti.
nuketìnti. nutarti, pažadėti, nuskirti: Nuketìno, nukalbėjo mañ' vaiskelin duoti. Nuketìno mane motulė čiužan šonelin, čiužan kraštelin.
paketìnti.
1. nutarti, nuspręsti, sumanyti: Ką paketinsiu, tuo ir padarysiu. Vieną kartą gulbė, vėžys ir lydeka paketino vežti vežimą. Liūtas užsirūstino ir paketino lapę pamokinti. Paketino statyt melnyčią ir ieškojo meistro. Pažadėjo, paketino vaiskelin išduoti. Jis paketino per pasiuntinį viską patirti. Paketino lyti, bet nelijo. Čia, sveikatos ieškodamas, pasiketinau visą vasarą išbūti. Vakare nuėjo pas tėvus suvis rami ir tartum tvirtai ką pasiketinus.
2. pažadėti: Ponui paprašius gydyti ir paketinus už tai užmokėti, tas žmogutis greitai apsiėmė. Nesaugoję apžadų, kuriuos žadėjo ir paketino. Paketýta bestovi (pažadėjai – „patiešijai“) .
priketìnti. prižadėti: Priketìno atvažiuot ir neatvažiavo. Kiek jis man priketino duot medaus, ir nigdi nedavė. Anas geras žmogus: ką priketìna, tai ir duoda. Jai buvo šimtas tolerių priketìnta. Ar priketìno tau ateit? Meiliai mane auginai ir slaunam priketinai. Kiek jau čia tikrai prisiketino važiuot į tą kongresą? Žemiečių viršininkas kelius kartus buvo prisiketinęs duoti mokytoją. Tikrai prisiketino pasitaisyti.
suketìnti. nutarti, nuspręsti: Suketino dalytis vienasėdžiuos.
užketìnti.
1. iš anksto rengtis, norėti, manyti ką daryti: Tik ažketink iš anksto, tai vis teip bus. Buvau užsiketinus nueit uošvijon, ale pradėjo lyt, taip ir liko.
2. tvirtai pažadėti: Buvo užketinę atvažiuoti. Žmoneliai paklausė ir užsiketino nebegert arielkos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.