mą̃stymas. → mąstyti:
1. Senis pakėlė galvą ir tęsė dabar balsu savo mąstymus. Intensyviu mą̃stymu galima išvystyti mąslumą.
2.
3. sugebėjimas samprotauti, žmogaus ypatybė mąstyti: Mąstymas – aukštai organizuotos materijos savybė. Mąstymas yra psichinis vyksmas, kuriuo pažįstame esamus tarp daiktų ir jų reiškinių santykius.
4. mintis: Idant jį mylėtumėm iš čielos širdies, iš visų mąstymų. Po tam jaučiau pri savęs tokį mąstymą (atėjo į galvą tokia mintis) .
apmą̃stymas. → apmąstyti: Filosofinis gyvenimo reiškinių apmąstymas liko būdingas ir šio periodo eilėraščiams. Gyvenimą reikia vaizduoti ne tik į platumą, bet ir į gilumą, rasti būdą ir vietą filosofiniams apmąstymams, giliems apibendrinimams. Be apsimąstymo, su pašėlimu.
įsimą̃stymas. → įsimąstyti 1: Tatarės talentas gilesnis, vietomis reikalauja įsimąstymo.
išmą̃stymas. → išmąstyti 1: Kitas vėlei didžiausias daiktas geras išmąstymas.
pamą̃stymas. → pamąstyti: Be pamąstymo.
sumą̃stymas. → sumąstyti:
1. Sumąstymas juokingas. apgalvojimas: Po … sumąstymų visokių kaltybių reikia rūpintis, kaip turi žmogus pajudint savimp sopulį širdies ažu jas.
2. Bet vieną kartą, po ilgesnio susimąstymo, jis pažvelgė į mane ir, nežiūrint, kad aš nukreipiau akis į šalį, paklausė. Jis nežymiai krūptelėjo, kaip iš didelio susimąstymo pabusdamas. Jo veide atsispindėjo svajingas susimąstymas.
užsimą̃stymas. → užmąstyti
2. Ji sėdėjo ten, paskendusi užsimąstyme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.