smer̃ktis, -iasi, -ėsi.
1. smelktis, brautis, spraustis, grūstis, lįsti: Ko čia smerkíesi (smelkiesi, lendi per akis) ? Visi ka smer̃kas į tą mašiną! Maža vietos ir dar čia smer̃kiasi. Karvės smerktè smer̃kas iš ganyklos į javus. Tie smarkeninkai, daug nudegindami, vis paakiui smerkęsi. Vakarop pakilo pūga ir maišė dangų su žeme. Nieko nebuvo matyti, net ir šunys į priemenę smerkės. domėtis kuo, norėti gauti: Taip ir su raštais: juo draudžia lietuviškus, tuo didžiau prie jų smerkiasi.
2. sklisti, veržtis: Vėjas, smerkdamasis pro išdaužytus langus, kaukė, švilpiniavo ir dejavo po seną laužą. Karštos ašaros smerkėsi į akis. Su poniškomis pamėgomis smerkėsi į Valakų dvarelį poniška netvarka, apsileidimas ir skurdas.
įsismer̃kti, -ia, įsìsmerkė
1. įsibrauti, įsigrūsti, įsiveržti: Vagis yr per tvorą į kiemą įsismerkęs. Įsismerkė su
20. 000 karių į Prancūziją.
2. plintant patekti: Idėja evoliucijos įsismerkė į visas šakas mokslų. Tūlo žmogaus gyvybė įsismerkia (įsijungia, įsilieja) giliai į jo tautos gyvatą.
3. įsitraukti, įsigilinti: Ką turi namie vienas sėdėti įsismerkęs į knygas, verčiau visiems tepaskaito. įsmigti. Dangiškai žydrios jo akys žiūri prieš save, įsismerkusios tolybėje.
pérsismerkti pereiti, persibrauti: Pérsismerkti per ką.
prisismer̃kti, -ia, prisìsmerkė prisibrauti. Žvejai smarkavo …, prie akrūto prisismerkt meilydami.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.