.
spelčiúotis, -iúojasi, -iãvosi remtis.
įsispelčiúoti
1. stipriai įsispirti, įsiremti: Tai kad įsispelčiãvo į lovos galą, tik tik nesulaužė. įstrigti: Įsispelčiãvus klengė į tarpą, negali įeit.
2. įsitempti: Ta viela įsispelčiúo [ja] – negerai; ji turia būt pasikabinus, n'įsitempus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.