spyrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. spirinė́ti.
1. spirti 1: [Įpykęs] nagais gniaužė, dantimis griežė, kojomis spyrinė́jo.
2. spirti
9.
3. spirti 20: Pradėjo spyrinė́t išgert.
4. spirti
24. Nesivelka vaikas, spyrinė́jas.
atspyrinė́ti
1. atspirti 16: Aš gvoltu rėkt, kad duris atspyrinė́t [ų].
2. atspirti 24: Lietuviai sulig šiol tąjį užpuolimą drąsiai atspyrinėjo.
įsispyrinė́ti. įspirti
9. Bulbų šniūrai (rėžiai) net miškan įsispyrinė́ja.
pasispyrinė́ti. paspirti
3. Eina pasispyrinė́dama lazdele.
prispyrinė́ti. prispirti 11: Karalius gražumu ir piktumu prispyrinėjo ją tekėti.
užspyrinė́ti. užspirti 5: Tėvas duris ažuspyrinė́ja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.