.
stervė́ti, ster̃vi (ster̃via), -ė́jo. stérvėti, -i (-ėja), -ėjo
1. ilgai gulėti, drybsoti, drunyti: Ko stervì taip ilgai! Kuiskis greičiau, nestervė́jus kaži kolei!
2. senti: Merga neištekėjusi stérvė [ja],
t. y. sensta.
įsistervė́ti įsipenėti: Kap passukė aplink ponus, tai tep insistérvėjo kap meitėlys penimis.
išsistervė́ti. prisigulėti, prisitinginiauti: Išsistérvėjai jau, gali keltis.
pastervė́ti. pasenti: Pastervė́jau, maža dirbt tegaliu. Sakė, kad mūs svočiutės senos, pastervėję – ažna mūs svočiutės jaunos, ištekėję.
prisistervė́ti. prisigulėti, prisidrybsoti: Kelk, jau prisistervė́jai!
sustervė́ti.
1. pasenti, nebetikti vartoti: Duona susenėjus, sustervė́jus – reikia a gyvuliam liuobt, a vištom duot.
2. susenėti: Boba sustervė́jusi, t. y. susenėjusi. Seni bernai, jau sustervėję.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.