.
stýgti, -sta, -o. stỹgti. rimti, liautis: Tas vaikas stýgt negali. Nestýgsta kai ildeginis. Jis kaip treigys eržilas vietoj nestýgsta. Nestygsta lyg šuo ant spalių.
sàvo káilyje nestýgti labai rūpintis: Aš nestýgstu sàvo káily [je]:
juodu serga, o aš čia sėdžiu.
apstýgti. aptilti, aprimti: Apstygsta vėjas, ir tik pamažu, ramiai byra smulkus sniegas.
įsistýgti. aprimti. .
nustýgti.
1. nurimti, susivaldyti: Tu vis negali nustýgti. Jau prie stalo nenustýgsta. Kai tik svetimas žmogus ateina, tai vaikai, rodos, nenustýgsta. Ar jūs, vaikai, nenustýgsit?! Nenustygsta nelindęs laukan. Ar nenustýgsi nešokinėjęs?! A kas kadagį po uodegą pakišo, ka dabar nenustýgsti? Ko jis nenustýgsta, ar jam ašaka sėdynėj dygsta? Jo buklios, gyvos akys nenustygo.
2. ištverti: Jis negalėjo nustýgt nepavogęs to kalpako.
savamè káilyje nenustýgti išdykauti, šėlti: Tada gi tu nenustýgsi savam̃ káily.
pastýgti.
1. ramiam pabūti, nurimti: A nepastýgsi, sėdėk namie! Ar nepastýgsti tu, ko spardais?! Palauk, tuoj pririšiu – nepastýgsti vietoj. Kas tau šiandien darosi, ar gyliai kanda, kad nepastygstì vietoje?
2. išbūti, ištverti: Kur jis pastỹgs negėręs!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.