įsisvetinti

svẽtinti (-yti), -ina, -ino.

1. laikyti svečiu ar viešnia, elgtis kaip su svečiu: Aš noriu būt savas, o jie man' svẽtina. Koks darbas yra, pri tokio eina – niekas nebesvẽtina. Juos priėmusi, vaišinanti, svetinanti.

2. svečiuotis: Svẽtinas antra diena – taip retai atvažiuo [ja]. Svẽtinaus ilgai pas juos. Jis svẽtinas ir greitai apsisvetins, apsipras su visais. Kad nesutiks ūkvaiziuos, nebsvẽtinsis pas kavalierių.

3. jaustis svečiu, varžytis, prašydintis: Ko svẽtinys kaip didelis svetys? Prašom nesisvẽtinti. Nesvẽtinkis, valgyk viską, būk numiškis!

4. labai svetingai priimti, bičiuliauti su svečiais: Nesvẽtinkis su svečiais, bo paskui neatsiginsi nuo jųjų.

5. vaišinti: Jaunikis nebeturėjo svečius savo kuo svetinti.

6. supažindinti. .

7. svetiminti.
apsvẽtinti.

1. padaryti savą, pripratinti: Tai jau ir naujoką apsvẽtinot. Ir tu savo viešnią greit apsvẽtinai: rugius pjauna, dirba. Svetys apsisvẽtino, t. y. drąsus atsirado. Mėnuoj du – ir apsisvẽtina jaunamartė, nebe svečias. Kad ir seniai atvažiavęs, o pas mus neapsisvẽtina, i gana. Niekad nesivesk iš pirmo pamatymo: apsisvẽtyk, įsižiūrėk. Dar nesusiėjom su Kalniečiu. Žinoma, dar neapsisvetino. Kaip jau dabar grovas pusėtinai apsisvetinęs buvo, norėjo jis žinoti, iš kur vedys. Daktaras tas kaip čia apsisvẽtino, t. y. apsiprato jau, maž kas pas jį važiuoja. | Kol neapsisvẽtinęs, kiekvienas gyvuolis nėda gerai: ne tas, i gana, kaži ko klausos.

2. per daug susibičiuliauti, apsileisti svečiais: Kaip tik su svečiais apsisvẽtinsi, tada anie lips tau ant sprando ir žėdną dieną reikalingi ir nereikalingi lankys tave.

3. pabūti svečiu, pasisvečiuoti: Nespėjo nė apsisvẽtyt, o jau namo varai. Paspėsi dar, apsisvetink truputį.

4. pavaišinti: Vienas likau. Kad marti, tai būt apsvẽtinus. Apsvẽtink svečią su ešeriuku.

5. supažindinti. . Su kuom apsisvẽtinti.
atsvẽtinti. atitolinti: Atsvetino, atitraukė nuo lietuviškumo. Lietuvių aristokratija dar nebuvo nuo tautybos atsisvetinusi. Jo širdis nuo manęs visai nusikreipusi, atsisvẽtinusi.
įsisvẽtinti. užsibūti svečiuose, įsisvečiuoti: Įsisvẽtino, t. y. visi svečiai tebėra.
pasvẽtinti.

1. palaikyti svečiu.

2. pasisvečiuoti, pasižmonėti: Pasisvẽtink pry mūso dar kokią dienelę.

3. kiek palaikyti svetimu. .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isisvetinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>svẽtinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">laikyti svečiu ar viešnia, elgtis kaip su svečiu: </span> Aš noriu būt savas, o jie man' svẽtina. Koks darbas yra, pri tokio eina – niekas nebesvẽtina. Juos priėmusi, vaišinanti, svetinanti. <br/>2. <span class="explanation">svečiuotis: </span> Svẽtinas antra diena – taip retai atvažiuo [ja]. Svẽtinaus ilgai pas juos. Jis svẽtinas ir greitai apsisvetins, apsipras su visais. Kad nesutiks ūkvaiziuos, nebsvẽtinsis pas kavalierių. <br/>3. <span class="explanation">jaustis svečiu, varžytis, prašydintis: </span> Ko svẽtinys kaip didelis svetys? Prašom nesisvẽtinti. Nesvẽtinkis, valgyk viską, būk numiškis! <br/>4. <span class="explanation">labai svetingai priimti, bičiuliauti su svečiais: </span> Nesvẽtinkis su svečiais, bo paskui neatsiginsi nuo jųjų. <br/>5. <span class="explanation">vaišinti: </span> Jaunikis nebeturėjo svečius savo kuo svetinti. <br/>6. <span class="explanation">supažindinti. </span> </span>. <br/>7. svetiminti. <br/><b>apsvẽtinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti savą, pripratinti: </span> Tai jau ir naujoką apsvẽtinot. Ir tu savo viešnią greit apsvẽtinai: rugius pjauna, dirba. Svetys apsisvẽtino, t. y. drąsus atsirado. Mėnuoj du – ir apsisvẽtina jaunamartė, nebe svečias. Kad ir seniai atvažiavęs, o pas mus neapsisvẽtina, i gana. Niekad nesivesk iš pirmo pamatymo: apsisvẽtyk, įsižiūrėk. Dar nesusiėjom su Kalniečiu. Žinoma, dar neapsisvetino. Kaip jau dabar grovas pusėtinai apsisvetinęs buvo, norėjo jis žinoti, iš kur vedys. Daktaras tas kaip čia apsisvẽtino, t. y. apsiprato jau, maž kas pas jį važiuoja. \| Kol neapsisvẽtinęs, kiekvienas gyvuolis nėda gerai: ne tas, i gana, kaži ko klausos. <br/>2. <span class="explanation">per daug susibičiuliauti, apsileisti svečiais: </span> Kaip tik su svečiais apsisvẽtinsi, tada anie lips tau ant sprando ir žėdną dieną reikalingi ir nereikalingi lankys tave. <br/>3. <span class="explanation">pabūti svečiu, pasisvečiuoti: </span> Nespėjo nė apsisvẽtyt, o jau namo varai. Paspėsi dar, apsisvetink truputį. <br/>4. <span class="explanation">pavaišinti: </span> Vienas likau. Kad marti, tai būt apsvẽtinus. Apsvẽtink svečią su ešeriuku. <br/>5. <span class="explanation">supažindinti. </span> </span>. Su kuom apsisvẽtinti. <br/><b>atsvẽtinti</b>. <span class="explanation">atitolinti: </span> Atsvetino, atitraukė nuo lietuviškumo. Lietuvių aristokratija dar nebuvo nuo tautybos atsisvetinusi. Jo širdis nuo manęs visai nusikreipusi, atsisvẽtinusi. <br/><b>įsisvẽtinti</b>. <span class="explanation">užsibūti svečiuose, įsisvečiuoti: </span> Įsisvẽtino, t. y. visi svečiai tebėra. <br/><b>pasvẽtinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palaikyti svečiu. </span> <br/>2. <span class="explanation">pasisvečiuoti, pasižmonėti: </span> Pasisvẽtink pry mūso dar kokią dienelę. <br/>3. <span class="explanation">kiek palaikyti svetimu. </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.