trūkúoti, -úoja, -ãvo.
1. sunkiai kvėpuoti, pūtuoti, dvėsuoti: Kaip iš vidurių galo, iš savęs trūkúoja ligonis. Trūkuot iš pailsimo. Jis trūkúoja kaip arklys. Arklys nuvargęs trūkúoja, o šuva lekuoja. Arklys sušilo, net trūkúoja. Žiūrėk, tavo jaučias gal nuo šilimos trūkúoja, putos drimba. Tavo karvė trūkuoja, žiūrėk, kad tik nebūtų džiovinykė. Avelės kad trūkúoja! Rodos, tebegirdžiu jo trūkuojantį kvėpavimą.
2. trūkčiojant verkti, kūkčioti: Jaunoji rauda, net trūkúoja. Kai atejau iš lauko, tai vaiką radau suvis ažsiverkusį, ė dabar tik trūkúoja. Kai pradė [jo] verksmu trūkúot.
įsitrūkúoti trūkčiojant įsiverkti, įsikūkčioti: Kap anstrūkãvo, tai trūkúoja i trūkúoja.
nusitrūkúoti sunkiai kvėpuojant nudvėsti: Iš šilimos gyvuliai teip trūkuoja! – Nenusitrūkuõs, niekis!
užtrūkúoti. sunkiai kvėpuojant užlipti: Mūsų tėvelis tai kad ir senas, ale užtrūkãvo da skadais. Šiandiej viškui neturiu sveikatos, kol užtrūkavaũ prieš kalną su pienu, du kartus silsėjau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.