įsvyrinėti
svyrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. svirinė́ti.
1. į šalis krypuoti: Nieko nevalgęs, iš bado svyrinė́ja. Ar girtas, kad eini svyrinė́damas? Arti jo svyrinėjo grandine velkinas lokys. O kiti jau su žiloms barzdoms svyrinė́jo. Jaučiai badu kone stipdami ir svyrinėdami vos rėžo dirvą. Vaikai ir nesusipratėliai juokiasi, matydami girtuoklį svyrinėjant ir pargriūvant. Gatvės buvo tuščios, tik kur ne kur matėsi besiskirstą iš restoranų svyrinėjančių įkaušėlių būreliai. Tu mums malką vyno davei, kad mes svyrinėjom. Idant anys svyrinėtų ir puldinėtų kaip apsigėrę. Mano mergelė miego norėjo, miego norėjo, tik svyrinėjo kap žalia rūtelė vėjo pučiama. | Svyrinė́ [ja] tavo vežimas, t. y. virstuliuo [ja]. Krūva laikraščių ir žurnalų ant bagažinės svyrinėjo į vieną arba į kitą pusę. Jo šiaip drūta sveikata pradėjo svyrinėti.
2. vaikštinėti krypuojant: Antis ramiai svyrinė́jo krantu. Didelis ponas – svyrinė́ja po laukus ažupkalin rankas užsidėjęs, nieko nedirba. Svyrinė́ja patvartšaliais, kepurę ant akių užsimaukšlinęs, lyg musmirių prisiėdęs.
3. abejoti, svyruoti: Turėkime nesvyrinėjantį išpažinimą nusitikėjimo. Prie to nusitverkim kaipo prie drūtos lazdos, kad nesvyrinėtumbim ant savo slidžios kelionės.
apsvyrinė́ti. svyruojant apvaikščioti, apeiti.
atsvyrinė́ti. svyruojant ateiti.
įsvyrinė́ti. svyruojant įeiti.
išsvyrinė́ti. svyruojant išeiti.
nusvyrinė́ti. svyruojant nueiti: Atsikvėpęs išlindo pro plyšį ir šešėliais nusvyrinėjo prie svirno.
pasvyrinė́ti. pasvirinė́ti.
1. kiek krypuoti, palinguoti: Kai įsmunka [ratai] išmalton provėžon, klebena lėtai, pasvyrinėdami, pamėtydami.
2. svyruojant pavaikštinėti: Jis vos pasvyrinė́ja. Vyras pasvyrinėjo po laukus, keletą kartų pernakvojo ant žmonos kapo.
parsvyrinė́ti. svyruojant pareiti.
pérsvyrinėti. svyrinėjant pereiti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.