taigóti, -ója, -ójo.
1. stengtis ką labai rūpestingai, gerai daryti: Ans netaigó [ja] šieną pjaudamas. Taigójau, kiek begalėjau, neiškapoti batvinių. Rašant reik taigóti, kad gražiai parašytumi. Taigók valgį geresnį seniui. Aš netaigóju šnekėti, aš žemaitė esu. Ana nė biškį nebtaigó [ja] darbą, siuvinį.
2. stengtis įtikti, įsiteikti: Jaugalius ne vien kryžeivių netaigojo ir nelenkė, bet kuo didesniai rodė savo priešingumą.
3. derinti, taikyti tam tikram atvejui: Aš čia taigoju ištarimą žodžių pagal žemaičių kalbos. Juntančiasis žmogus taigo [ja] savo balso gaudimą …, idant … prabudintų širdėje savo artimo … linksmybę ar nuliūdimą. Senų dienų dainės nebėr teip taigojamos, kaip pirmiaus kad buvo: juo tolyn, juo eita retyn. Tokį siekį [kryžeiviai] negalėjo vienkart pasiekti, bet turėjo taigotis pagal noties ir gadynės.
4. imituoti.
įtaigóti.
1. įtikinti, įkalbinti: Įtaigojo žydu būti par Užgavėnes.
2. įtaikyti: Retas kuris tura kantrybės teip viską įtaigóti pagal ano noro.
ištaigóti. stengtis įtikti: Visaip seniui ištaigójau, bet neįtikau, t. y. norėjau įtikti.
pataigóti. pasistengti ką gerai padaryti: Nebijok, aš pataigósu. Jau ka verpsi muno vilnas, bent biškį pataigók, ka gunklų nebūtum. Pataigók duonelę [iškepti]. Pataigok seniui valgį, t. y. gerai pataisyk. Žambio tūrėtojas gal pataigóti, kad neišartum vingiuotai.
prataigóti. sugadinti stengiantis rūpestingai padaryti.
pritaigóti. priderinti: Tą lopą galės pritaigóti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.