.
tar̃dinti, -ina, -ino. tardìnti, -ìna, -ìno.
1. tarti 2: Aš tar̃dinau, kol įtardinau, ir dabar tarinė [ja] visi.
2. raginti, kalbinti: Poneliai, lankydami mūsų žmonelius, tardina juos pamesti nelabą pagonišką mužikišką kalbą, o griebtiesi už poniškos.
3. įtardinti
1.
įtar̃dinti
1. įtarti 1: Perdirbo įrodomąjį raštą, norėdamas ką įtardinti padarius nusikalstamąjį darbą.
2. įtraukti į pašnekesį. .
ištar̃dinti. ištarti 1: Ištar̃dink (žodį), t. y. padaryk, kad keleivis ištartum, koks tas ašvienis buvo.
sutar̃dinti. sutardyti 2: Rytmečiui auštant bus stygos auksinės harfos (arfos) sutardintos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.