tarinė́jimas. → tarinėti.
įtarinė́jimas. → įtarinėti 1: Įtempti tėvų santykiai, dažni priekaištai, barniai ir įtarinėjimai labai neigiamai veikė augančių vaikų charakterį. Nepagrįstas įtarinė́jimas.
patarinė́jimas. → patarinėti: Netrukus mirsiu, o nė pasijuokt neleidžia, – sakydavo jis į olbinimą ar į gražų patarinėjimą.
pritarinė́jimas. → pritarinėti 1: Nežinau, kas sukėlė įtarimą: ar pernelyg uolus jo pritarinėjimas man, ar kažkoks ne vietoje įsiterpęs klausimas.
užtarinė́jimas. → užtarinėti: Tik tas jo įžūlumas, mužikų užtarinėjimas ir sėbravimasis su įtartinais žmonėmis!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.