įtarkšti
tar̃kšti, tar̃škia (-čia), tar̃škė (-tė).
1. skleisti tarškantį garsą, barškėti: Nustok verpt, nebetar̃kšk, aš negaliu dirbt! Ir šaudyklė su šeiva šokinėdama tar̃škia. Raktai tar̃škia. Geležinis vežimas tar̃škia. Mašina tar̃škia. Motoroleris krenkštelėjo, išspjovė juodą dūmą ir ėmė linksmai tarkšti. Tarškė tuksėjo už upės krūmokšniuose kulkosvaidžiai.
2. važiuoti tarškant: O Merčiuks, ratelius taip jau naujus užsimovęs, su kitais baudžiauninkais į baudžiavą tar̃škė. Tarškiam plentu ir šnekamės šį tą.
3. suduoti, kaukštelėti: Tar̃kšk jam į kaktą. Tarškė žirgas akmenėlin – ugnelė blizgavo.
4. plepėti, taukšti: Gana tau tar̃kštie, eik karvių vestie. Jis toks tarškalas: tar̃škia ir tar̃škia. Daug tar̃škia, mažai pasako. Boba kaip arpas dykąją tar̃škia. Ką jau čia tarkštì! Nei tep buvo, nei ką.
5. čerkšti: Genys tar̃škia. Iš urvų iškišę ūsus tarškė kurkliai. Strazdai vė tar̃škia.
aptar̃kšti, aptar̃škia, àptarškė. apeiti tarškiant.
atitar̃kšti, atitar̃škia, atìtarškė. atatar̃kšti. attar̃kšti. tarškiant atvažiuoti, prisiartinti: Butkienė su visa šeimyna pėsčia išėjo budėti, o Jonas rytą turėjo gruodu atatarkšti jų paimti.
įtar̃kšti, įtar̃škia, į̃tarškė
1. tarškiant įeiti.
2. įsileisti tarškėti, įsiplepėti: Atsišaukė senukas, norėdamas pertraukti įsitarškusios moters kalbą.
ištar̃kšti, ištar̃škia, ìštarškė
1. tarškiant išvažiuoti: Varškė per dirvonus ištarškė.
2. praplepėti: Ištar̃kšti pamoką.
3. išpliaukšti, išplepėti: Teta viską ištarškė motinai jau anąsyk.
nutar̃kšti, nutar̃škia, nùtarškė
1. tarškiant nuvažiuoti: Kas čia dabar keliu taip garsiai nùtarškė? Įsisėdau vežėčios [na] ir nutarškiau plentu.
2. pasigirsti tarškančiam garsui: Po valandėlei žmogus girdįs: tik nutarškė nutarškė, nudardėjo – trinkt trinkt! – ir medis į smulkius šipulius išlakstė, tik pasiliejo smala!
3. niekus nušnekėti: Nùtarškė kažin ką – paskui net pati susisarmatino.
4. nusklisti (tarškesiui): Kalbos nusìtarškė par visą kaimą.
patar̃kšti, patar̃škia, pàtarškė.
1. patriaukšti, pagliaudyti.
2. paplepėti, pataukšti: Ką durna boba pàtarškė, tai ima už pomietį.
partar̃kšti, partar̃škia, par̃tarškė. tarškiant parvažiuoti, parbildėti: Jau, matyt, ir mūsiškiai partar̃škia iš jomarko.
pértarkšti. tarškiant pereiti.
pratar̃kšti, pratar̃škia, pràtarškė. tarškiant pravažiuoti: Nesenai kažin kas su mataciklu pràtarškė.
pritar̃kšti, pritar̃škia, prìtarškė. priplepėti: Ką tu te prìtarškei?
sutar̃kšti, sutar̃škia, sùtarškė.
1. sutrinkėti, subarškėti: Kai išvažiuojant iš kiemo sutarškė ratai, abi seselės apsipylė ašaromis. Netoli toji diena, kai laukuose sutarkš javapjovės. Kartais toli sutarškia vos girdimas kulkosvaidis ir vėl nutyla.
2. sučerkšti. Retkarčiais įkišęs į sausą drevę snapą sutarškia genys. Skardžiai ir išgąstingai sutarškė iš miegų strazdas. Sutarškė šarka.
3. imti plepėti, kalbėti.
užtar̃kšti, užtar̃škia, ùžtarškė. tarškiant užeiti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.