társčioti, -ioja, -iojo. tarsčióti, -iója, -iójo.
1. spėlioti, įtarinėti: Visi társčio [ja],
t. y. įtarlio [ja],
kad ans vagis. Ėmė társčiot, būk jis tas malkas bus nuvežęs. Társčiojo biškį ant pačių viršininkų vaikų.
2. ketinti, tartis: Gal girdėjai, kur rugius társčiojo vežt?
įtársčioti. įtarsčióti. įtarinėti: Įtarsčiója ant jo, kad jis pijukas.
susitársčioti susižodžiuoti, susibarti: Ar ieškai susibarti, susitársčioti?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.