taũtinti, -ina, -ino. tautìnti, -ìna, -ìno.
1. daryti tautiškai sąmoningą, susipratusį: Jis galėjo labiausiai juos tautinti ir tautino.
2. daryti, kad priklausytų tautai: Ir mirkėme savo vėliavėles Baltijos jūroje, tautindami šį patogiausį kelią į Europą.
3. suvalstybinti, nacionalizuoti.
4. daryti, kad nutaustų, nuprastų nuo ko: Taip maž pamažu tautindama anus nu jų ūkės, visu pirmu išplėšė jiems liuosybę.
atitaũtinti. padaryti, kad atgautų tautines savybes: Kas padės ją. atitautinti?
įtaũtinti. padaryti tautos nuosavybe, nacionalizuoti, suvalstybinti.
ištaũtinti. nutautinti 1: Gyventojai ištautinti, tamsūs, bemoksliai. Neturi noro ką nors ištautinti.
nutaũtinti.
1. padaryti, kad nutaustų, netektų tautinių savybių: Nutautinti – išnaikint tautos ženklus: kalbą, papročius ir t. t. Kryžiuočiai didelę dalį lietuvių bei prūsų išnaikino, nutautino.
2. nupratinti, nutolinti: Žemaitį nieksai negal nu jo numų nutautinti.
sutaũtinti. sutautìnti. padaryti tautinį: Jie suko nauja linkme visą raštiją – ją smarkiai sutautino. Patį miestą (Neapolį) yra įsteigę graikai, jie jam yra davę ir vardą graikišką, kurį italai susitautino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.