tekė́dinti, -ina, -ino. tekinti:
1.
2.
įtekė́dinti
1. įtekinti.
2. turėti, daryti kam įtaką (?).
ištekė́dinti
1. ištekinti 1: Medų ištekė́dinti.
2. ištekinti 4: Dukterį už vyrą išleisti, ištekė́dinti. Be žinios kuningaikščio jie negalėjo nei savo dukterį ištekėdinti. Ištekė́dink dukrą.
užtekė́dinti. užtekėti 5: Tu savo saulę vėl užtekėdinai ant piktųjų ir ant gerųjų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.