.
tė̃mijimas (-yjimas). → tėmyti
1.
įtė̃mijimas (-yjimas). → įtėmyti:
1.
2. Prašau visus labai parstoti, nutilti, su įsitė̃myjimu paklausyti mano bylos. Įsitė̃myjimas.
patė̃mijimas.
1. → patėmyti
1.
2. pastaba: Patėmyjimai ant rašto kunigo Bogušo. Tegu niekas patėmijimų už niekus nelaiko.
3. kas matoma, stebima, matomas dalykas: Dar yra likęs atskambys ir iki šiai dienai, ką galim patėmyt, jog turėjo būti dievaitis, kuris valdė viršūnes medžių, orą ir kitus aukštus patėmyjimus.
užtė̃mijimas. pastaba: Tolesnis aiškinimas šio užtėmyjimo nereikalingas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.