.
ter̃kšti, ter̃škia, ter̃škė. tarkšti:
1. Ter̃škia ter̃škia, būdavo, [vaikas] su lentelėm. Einu ūlyčia, tie traktoriai ter̃škia, nieko negirdžiu. Ne teip burbia, aje (bet) ūžia, plerpia, ter̃škia, lygiai pekloj kokioj. Reikia patept vežimą, vakar važiuojant ratai baisiai ter̃škė. Mūsų, būdavo, trys kalvartai ter̃škia ir ter̃škia lig dvylikei iš vakaro. Pristaiso kokį pliurpiką ir ter̃škia. Terškė keliolika ratelių, terškė keliolika jaunų liežuvių, skambėjo sutartinės. A laikrodys jau ter̃škė? Pas mum tai tik ter̃škia ter̃škia telefonas. Girdi, kap šūviai ter̃škia. Tuo metu staiga kažkur dešinėje ėmė tratėti kulkosvaidžiai, terkšti automatai. Kodėl neterškia tau kamanėlės? Kodėl nežiba tau padkavėlės? griaudėti: Perkūnas terškia su patarškomis, t. y. skaudžiai griauna.
2. Ter̃škia visą dieną par ūlyčią mašinos, nėr ramybės. Jau žmonės kermošiun ter̃škia.
3. tarkšti 4: Ta tokia pataračkė – ter̃škia ter̃škia. Ką čia dabar niekus terškì? Ką te ana ter̃škia nežinodama?! Kas jai ateina in galvą, tą ir ter̃škia. Ter̃škia lyg užsukta katarinka. Švankščia, ter̃škia nei šiai, nei tai, kap kokis kvailys. Ter̃škia kai kalvarto ratas. Boba ter̃škia kai išgverę ratai.
4. tarkšti 5: Meleta miške ter̃škia ir mala. Jei meleta terškia tupėdama ant siaurų šakų, bus giedra. Ypačiausiai vabalai terškia pelkėje.
5. turkšti: Ter̃škia ančiukai, ažuteršta visa pirkia.
apter̃kšti, apter̃škia, àpterškė
1. aptarkšti.
2. apipasakoti, apsakyti: Visiem jau gal àpterškė! Ką prašyk, kad nesakytų, tai ana da daugiau plepa.
atiter̃kšti, atiter̃škia, atìterškė, atater̃kšti
1. tarškinant iki valios prisitriukšmauti: Pasidirbo čia vaikai terškėlę, tai jau tie zuidami apie namus atsìterškė, kad net ausis užkurtino.
2. atitarkšti: Kas tę atater̃škia? Kad atiter̃škia vežimas nuo kalno, kad ateina!
3. atsiplepėti.
4. nusigyventi: Mūsų sodžiuje daug atsiterškusių gaspadorų.
įter̃kšti, įter̃škia, į̃terškė
1. įsileisti terkšti, birbti: Kai smagiai paleidžia [radiją],
įsiter̃škia tas balsas ir nieko nebesigirdžia.
2. terškiant įvažiuoti: Į̃terškė sodžiun dykomis vežėčiomis.
išter̃kšti, išter̃škia, ìšterškė
1. greitai (ppr. tarškinant) ką padaryti: Patinkis nagus ir plon plonesniai išter̃kšti (suverpti) sugebėsi.
2. ištarkšti 1: Ìšterškė dykomis vežėčiomis. Vos tik pavalgęs pietų, pasikinkęs, sėdo ir išterškė keliuku.
3. ilgai terškiant išklebti: Jau kalvaratas visiškai išsìterškė, reikia vežt sutaisyt.
4. ištarkšti 3: Jis ką tik žinojo, viską aniem ìšterškė.
5. išsiplepėti: Ir didžiausias plepys išsiter̃škia.
6. išleisti: Aš teip ir mislijau, kad tu tas vilnas jau ìšterškei.
nuter̃kšti, nuter̃škia, nùterškė
1. greitai (ppr. terškiant) ką padaryti: Gera, kai kas turi mašiną: išvažiavai ir bežiūrint nuterškei (nupjovei) visą lauką.
2. nutarkšti 1: Nuterškė nuterškė kaip peklą uždegęs.
3. nutarkšti 2: Laikrodys nuter̃škia – i keliuosi, šokstu ką greičiausia. nugriaudėti: Nùterškė perkūnas, t. y. skaudžiai griovė. Tik nuterškė, nudardėjo trinkt trinkt! – ir medis į smulkius šipulėlius išlakstė.
4. nutarkšti 3: Kad nùterškė boba – kaip išgveręs ratas!. Matulis girtas, tai nusìterškė gatavai.
pater̃kšti, pater̃škia, pàterškė. patarkšti 2: Pàterškėm pàterškėm ir parejom namo kiaulių liuobtų.
priter̃kšti, priter̃škia, prìterškė.
1. greitai (ppr. terškiant) ką padaryti: Gal linų priter̃kštum (priverptum) špulę par dieną, o vilnų – ne.
2. turlijant priteršti: Prìterškė vandenį – nė gert nėra ko.
suter̃kšti, suter̃škia, sùterškė
1. sutarkšti 1: Kieme suterškė vežėčių ratai: tai išvažiavo Antanėlis su Kazyte. Staiga kažin kas jo. viduryje suterškė, sušlamėjo, rateliai apsisuko ir muzika nutilo. Priešas iš karto papoškėjo iš šautuvų, bet tuo metu suterškė ir kulkosvaidžiai. Suterškė šūviai, ir jis susmuko klojimo tarpduryje.
2. suteršti, sutepti: Sùterškė mano rūbus.
3. apšmeižti, subjauroti. .
užter̃kšti, užter̃škia, ùžterškė
1. garsiai suskambėti, sučirkšti: Kamgi teip prisukei [laikrodį] ? Kaip ùžterškė – visus išbudino!
2. užčirkšti. Turkelis kad užter̃škia, negali miegot.
3. trankiu balsu prakalbėti: Senelė, jei kas ne taip, tuoj užterkšdavo plačiu balsu – namo išvarydavo. Pikta [merga] labai, nesugyvensi: pasakė kai ką, tai ana ažsidega, ažsiterškia kap ugnis i savo daro.
4. smarkiai užlyti: Šitas lietus ùžterškė mumi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.