įtikinimas
.
tìkinimas. →. tikinti 1: Vaikų tìkinimas, kad myli jį.
atitìkinimas. →. atitikinti.
įtìkinimas.
1. →. įtikinti 1: Kiekvienas jo žodis buvo toks įtikinamas, kad jau geresnio įtikinimo nebereikėjo. Jis nenori girdėti visų tų įtikinimų. Žmonės įsitìkinimu pagyja.
2. tvirtos pažiūros, tvirta nuomonė, nusistatymas: Įsitìkinimą išgriauti, atitikinti. Įsitìkinimas yra tikėjimo dalykas ir įvyksta ten, kur nėra akivaizdumo. Ir bręsta įsitikinimas: nėr ko dejuoti! Jo žodžiuose daugiau galima buvo matyti pasijuokimo nekaip tiesos ir įsitikinimo. Gerbti pažangius įsitìkinimus. Žmogaus gyvenimo principai susiję su bendrais jo idėjiniais ir doroviniais įsitikinimais. Esu lenkų įsitikinimo, nors lietuvių gimimo. Be įsitikinimo skirtingumo gyvenimas neįmanomas. Veikiau įmanydavo netekti gyvybės, kaip savo įsitikinimų išsižadėti. Daug į ką senovės žmonys tikėjo, daug turėjo įsitìkinimų. Tokis insitìkinimas prailgina amžių.
patìkinimas. →. patikinti 1: Čia reikalingas ir patikinimas, kad tų idėjų vykdymas bus tvirtas. Rimgailos patikinimas, kad čia caro giminaitis, giliu šnibždesiu perbėgo visą bažnyčią.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.