.
tim̃pti, -sta, -o.
1. temptis, tįsti.
2. plėstis, skėstis: Tim̃psta jo akys, kad jis supyksta.
3. bėgti, skuosti: Titis šunis ėmė švilpti, žents par laukus ėmė tim̃pti.
įtim̃pti.
1. įsitempti: Jo raumenys įtimpo, gyslos įsitempė kaip lanko timpa.
2. įvargti (žiūrint, klausant): Įtim̃po man ausys beklausant. Įtim̃psta akys, i viskas.
3. įsivyrauti, įsigalėti: Aplink įtimpo kapų tyla.
ištim̃pti.
1. ištimpėti.
2. išsiplėsti: Ištimpusiomis akimis.
nutim̃pti. nutįsti, nukarti: Nūsūdėjusios, nūvarvėjusios, nūtim̃pusios pastogės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.