trandýti, -ìja (-ỹja), -ìjo.
1. būti trandžių graužiamam, ėdamam, kinivarpoti: Beržai labiausiai trandìja. Medis trandìja.
2. virsti trūnėsiais, trešti: Siena trobos trandìja. Ant seno kirstas medis netrandija. Reikės jau naują klėtį statyt – ta jau baigia trandýt.
įtrandýti.
1. būti trandžių kiek įgraužtam.
2. būti kandžių kiek įgraužtam.
ištrandýti
1. būti trandžių išgraužtam, išėstam, iškinivarpoti: Atkeli žievę – o tę ištrandìję, trandžių išlandžiota. Trandys ištrandìjo medį.
2. būti kandžių sugraužtam, suėstam: Palitas ištrandijo.
3. pavirsti trūnėsiais, sutrešti: Palangės ir pamatinis seniai jau ištrandìjo, o sienos vis laikos. Tik žievė telaikė jį, ištrandijusį, išpuvusį.
nutrandýti.
1. būti trandžių nugraužtam, suėstam: Staklių stovų apačia jau nutrandijus.
2. būti kandžių nugraužtam, nuėstam.
patrandýti.
1. būti kiek trandžių pagraužtam, paėstam: Lenta buvo patrandìjus ir nulūžo.
2. pasidaryti kiek papuvusiam apačioje.
sutrandýti.
1. būti trandžių sugraužtam, suėstam: Medis sutrandìjo. Jau pabalanė sutrandìjus.
2. būti kandžių suėstam: Ir kolei suvisu sutrandijo [suknelė],
vis ją nešiojo.
3. pavirsti trūnėsiais, sutrešti: Mūsų trobelė jau tep sutrandìjo, kad vargu ar žiemą prastumsim. Sutrandijusios lentos. Per tiek laiko spaliai ir sutrandìjo. Stovėjo tokia ten šėpa sutrandijus. Atsilikęs ir būtinai viską tempia ant savo sutrandijusio kurpalio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.