įtraškėti

traškė́ti, trãška, -ė́jo.

1. išduoti garsą lūžinėjant, sproginėjant, trūkinėjant, plyšinėjant: Einant mišku sausos šakutės traška. Šiaudai tik trãška. Jų dantyse traškė́jo graužiami kaulai. Girdžiu traškant ploną, per naktį sušalusį ledą. Traškėjo griūdami pakirsti girios galiūnai, verkė ir raudojo šilas. Nuo tokio vėjo traškė́jo visa mūsų stuba. Bijau, ka neaplūžčio naktį – trãška tik trakš trakš [troba]. Gryčia traškė́davo, kai akmenis sprogdino. Traška kaip sudžiūvęs avikailis. Traškančioji eglė ilgiaus stova. Traškantis medis ilgiaus stovi. Traškantỹsis trãška, o lūžtantiejai lūžta. Senas medis trãška braška, bet nelūžta. grikšėti, brakšėti. Kažin dėl ko pirštai mun nèbtraška. Valgant trakšt trakšt už ausų traškėjo. ištisai, nenustojant skaudėti, skauduliuoti: Visas kūnas trãška pradėm. Galva mano trãška, kaip nesava, kaip vandenio pilna. Ka traškė́jo dalgis pjaunant! Sykį kai daviau (virtau) ant plento, tai dvi dienas sprandas traškė́jo. Šonai trãška stoviant eilė [je]. Duoda į kailį, ka šonai traška. Rasi būčio ir smerčiop užsimušęs, nes ir šonai traškėjo [riedant nuo kalno]. Kerta (valgo), ka trãška. Ot kad traukiau šiandien aš orielkos, tad tik traškėjo vien. Augina šiandien sūnų, kad net viskas traška. Ėdam, ka pilvai traška. | Mažoji vištelė tiek prilesė, ka gūželis trašką̃s yra. Žmonių pilnà visur – krautuvės tik trãška!
trãškančiai. Šienas trãškančiai išdžiūvo. Prisivalgiau trãškančiai, i darbas kiteip eita.

2. spragsėti degant ar šąlant: Malkos anglinės trãška ugny. [Gintaras] dega traškėdamas kaip derva. Virtuvėje smagiai traškėjo ugnis. Jeigu ugnis trãška arba pyška, tai būs barnių numie. Šaltis toks buvo, jog tvoros pykšėjo ir žali medžiai traškė́jo. Tada taip kietai šalo, net ledas traškėjo. smarkiai liepsnoti, ūžti: Laužas trãška. Pašėtė dega, trãška, ūžia baisiausiai baisiausiai! Trãška braška [degantis namas],
bijau ir galvą pakelt. Laužas traška ir liepsnoja, žiežirbos žiupsniais lekioja.

3. poškėti, pyškėti, bildėti, tarškėti: Kulkosvaidis traškė́jo be paliovos. Ka čia ėmė traškė́ti tos tankos! Jau, jau, jau trap, trap mintuvai traška. Risčia su tom ožkom važiuojąs vieškeliu namo, kad net ir ratai traška. Vynioju, traškù, neleidu tau miegoti. Anuodu. trãška i trãška, aš misliu, ką judu ten dirbatav po tuo bragu? dundėti, griausti: Buvo matęs žaibo vingį tamsiam nakties danguje ir girdėjęs perkūniją dundant ir traškant. Jei dar rugsėjy perkūnai traška, tai vaisių kitąmet šakos braška. aidėti, pyškėti nuo garsų: Šaudos, trãška visi pašaliai. sklisti, aidėti. [Lakštingalos giesmė] plaukė laukais, traškėjo šlaitų daubose.

4. triukšmingai, trinksint važiuoti, dardėti: Traška su ratais par naktis, neduoda nė užmigti. Vežimas dundėjo, traškėjo išgrįstu plentu.

5. lankstomam šiugždėti. Katarinos (Jekaterinos) piningai, šviežiai išleisti, net traškė́jo. būti labai išsipusčiusiam: Ana jau visa silkūse trãška.

6. plepėti, tratėti: Eik tu, traškute, tu nenustoji traškėt! Traškėjo marti toliau, nelaukdama uošvio atsakymo. reikšti nepasitenkinimą, pyktį: Jei sakai, sakyk, o netraškė́k čia atsistojęs. Ko traški, jug aš ne tavi apvaginau?

7. būti silpnos sveikatos, sirguliuoti, prastai jaustis, negaluoti: Krebždam, puškam, trãškam, i viskas. Senis karšta, t. y. guli lovo [je],
trãška, bengias amžis. Ana vis traška. Munoji ir (irgi) stauniai trãška, paška. O tas vaikis jau toks sergąs buvęs, trašką̃s kaip aš. Ana didliai buvo traškantì. Tas senis apserga – jau toks trašką̃s buvo. Ta mūso mama jau nebedikti – trãška i trãška. Pradėjau traškė́ti: skauda, nė pakušėti negaliu. Trãškam trãškam, tik nėkaip nenusibengam. Jonauskienė traškė́jo, o Jonauskis nuvirto. | Visų vyriausioji sesuo daba tèbtraška i aš tèbtrašku.

8. būti labai intensyviam, smarkiai reikštis: Darbai vis traškėte traška. Tokių trãškančių speigų nebuvo nė priš kiek metų. Žiemą speigai traškė́s – ans eis po plaukų! Diena trãškanti (karšta) .
dañtys trãška labai nekenčia: Tą mergą pamato – dañtys trãška.
atitraškė́ti, atìtraška, -ė́jo. atatraškė́ti, atàtraška, -ė́jo. triukšmingai ateiti ar atvažiuoti: Sėdėjo sėdėjo i apei vidurnaktį išgirdo, kad kaži kas atìtraška atbraška par lauką.
įtraškė́ti, į̃traška, -ė́jo. triukšmingai įeiti ar įbėgti: Vilkas krūman įtraškė́jo.
ištraškė́ti, ìštraška, -ė́jo.

1. su garsu išlūžinėti, išgriuvinėti: Daug medžių ištraškė́jo nuo audros.

2. kurį laiką traškėti, braškėti.

3. Išdžiūvo ištraškėjo rugių gubos laukuos.

4. triukšmingai išeiti ar išvažiuoti.

5. išmirti, išnykti: Ištraškė́jo išmirė visi seniejai.
nutraškė́ti, nùtraška, -ė́jo.

1. triukšmingai nubėgti, nueiti: Pabaidytas briedis nulėkė nutraškė́jo in tankumyną.

2. numirti: Traškėsu traškėsu i nutraškė́su.
patraškė́ti, pàtraška, -ė́jo.

1. kurį laiką traškėti, braškėti.

2. traškant sulūžti: Tiltas patraškė́jo, miltai pabyrėjo.

3. kiek paspragėti, pakibirkščiuoti: Grabnyčia degė pasitraškėdama, o troboj vis labiau temo.

4. pakalbėti, paplepėti.

5. kurį laiką sirgti, negaluoti.
pritraškė́ti, prìtraška, -ė́jo. daugeliui sueiti, gausiai susirinkti: Pilna bažnyčia buvo pritraškė́jusi žmonių.
sutraškė́ti, sùtraška, -ė́jo.

1. trakštelėti lūžtant, plyštant, skylant ir pan.: Sutraškė́jo lūžtanti šaka. Sutraškė́jo, sulūžo kažkas. Suriko nesavu balsu Laurynas, išgirdęs, kaip sutraškėjo jo rankos kaulas, ir apalpęs pargriuvo. Hektoras kalaviju užsimojo priėjęs Ajantą, kirto į uosio durtuvą, ir lūžo tasai sutraškėjęs. Visas stalas su valgymais ir gėrimais sutraškėjo ir parvirto ant žemės. Ir papūtė vėjelis, sutraškėjo šakelės, sujudino klevužėlį, pabudino bernelį. sugrikšėti. Pasiraivė, kad net sprandas sutraškė́jo.

2. sulūžti, subyrėti: O ka ta baidyklė lipo par torą, i tora sutraškė́jo. Ka duosu su makaru, ta i kaulai sutraškė́s!

3. imti spragsėti: Krosnyje linksmiau sutraškėjo ir suūžė ugnis. Ir žvakė linksmai sutraškėjo, supleveno liepsnos drugeliu vienon pusėn ir kiton.

4. traškant sudegti: Anų jaujas sutraškė́jo į velnio miltus, nėko nebliko, anė kūlio sveiko.

5. barkštelėti, tarkštelėti, subrazdėti: Prieškambaryje sutraškėjo užraktas, trinktelėjo lauko durys. | Kaip tekinis trinkterėjo į akmenį, tai mano dantys sutraškė́jo. Munie pelelė nesùtraška nėkumet, katinas apgaudo. Aš naktį jau sùtrašku, ana klausa: – Kas tau y [ra],
ka nemiegti?

6. imti poškėti: Ir staiga iš kaimo sutraškėjo kulkosvaidis. Gatvėj sutraškėjo šūviai.

7. greitai pratarti, pasakyti: Galą kur gautai, – sutraškėjo senis.

8. sunegaluoti: Kai sutraškam, tai neturam vaistų. Ka biškį i sùtraški, i vėl pasitaisai.

9. triukšmingai suvažiuoti, sulėkti. .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itrasketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>traškė́ti, </b>trãška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išduoti garsą lūžinėjant, sproginėjant, trūkinėjant, plyšinėjant: </span> Einant mišku sausos šakutės traška. Šiaudai tik trãška. Jų dantyse traškė́jo graužiami kaulai. Girdžiu traškant ploną, per naktį sušalusį ledą. Traškėjo griūdami pakirsti girios galiūnai, verkė ir raudojo šilas. Nuo tokio vėjo traškė́jo visa mūsų stuba. Bijau, ka neaplūžčio naktį – trãška tik trakš trakš [troba]. Gryčia traškė́davo, kai akmenis sprogdino. Traška kaip sudžiūvęs avikailis. Traškančioji eglė ilgiaus stova. Traškantis medis ilgiaus stovi. Traškantỹsis trãška, o lūžtantiejai lūžta. Senas medis trãška braška, bet nelūžta. <span class="explanation">grikšėti, brakšėti</span>. Kažin dėl ko pirštai mun nèbtraška. Valgant trakšt trakšt už ausų traškėjo. <span class="explanation">ištisai, nenustojant skaudėti, skauduliuoti: </span> Visas kūnas trãška pradėm. Galva mano trãška, kaip nesava, kaip vandenio pilna. Ka traškė́jo dalgis pjaunant! Sykį kai daviau <span class="explanation"> (virtau) </span> ant plento, tai dvi dienas sprandas traškė́jo. Šonai trãška stoviant eilė [je]. Duoda į kailį, ka šonai traška. Rasi būčio ir smerčiop užsimušęs, nes ir šonai traškėjo [riedant nuo kalno]. Kerta <span class="explanation"> (valgo), </span> ka trãška. Ot kad traukiau šiandien aš orielkos, tad tik traškėjo vien. Augina šiandien sūnų, kad net viskas traška. Ėdam, ka pilvai traška. \| Mažoji vištelė tiek prilesė, ka gūželis trašką̃s yra. Žmonių pilnà visur – krautuvės tik trãška! <br/><b>trãškančiai</b>. Šienas trãškančiai išdžiūvo. Prisivalgiau trãškančiai, i darbas kiteip eita. <br/>2. <span class="explanation">spragsėti degant ar šąlant: </span> Malkos anglinės trãška ugny. [Gintaras] dega traškėdamas kaip derva. Virtuvėje smagiai traškėjo ugnis. Jeigu ugnis trãška arba pyška, tai būs barnių numie. Šaltis toks buvo, jog tvoros pykšėjo ir žali medžiai traškė́jo. Tada taip kietai šalo, net ledas traškėjo. <span class="explanation">smarkiai liepsnoti, ūžti: </span> Laužas trãška. Pašėtė dega, trãška, ūžia baisiausiai baisiausiai! Trãška braška [degantis namas], bijau ir galvą pakelt. Laužas traška ir liepsnoja, žiežirbos žiupsniais lekioja. <br/>3. <span class="explanation">poškėti, pyškėti, bildėti, tarškėti: </span> Kulkosvaidis traškė́jo be paliovos. Ka čia ėmė traškė́ti tos tankos! Jau, jau, jau trap, trap mintuvai traška. Risčia su tom ožkom važiuojąs vieškeliu namo, kad net ir ratai traška. Vynioju, traškù, neleidu tau miegoti. Anuodu. trãška i trãška, aš misliu, ką judu ten dirbatav po tuo bragu? <span class="explanation">dundėti, griausti: </span> Buvo matęs žaibo vingį tamsiam nakties danguje ir girdėjęs perkūniją dundant ir traškant. Jei dar rugsėjy perkūnai traška, tai vaisių kitąmet šakos braška. <span class="explanation">aidėti, pyškėti nuo garsų: </span> Šaudos, trãška visi pašaliai. <span class="explanation">sklisti, aidėti</span>. [Lakštingalos giesmė] plaukė laukais, traškėjo šlaitų daubose. <br/>4. <span class="explanation">triukšmingai, trinksint važiuoti, dardėti: </span> Traška su ratais par naktis, neduoda nė užmigti. Vežimas dundėjo, traškėjo išgrįstu plentu. <br/>5. <span class="explanation">lankstomam šiugždėti</span>. Katarinos <span class="explanation"> (Jekaterinos) </span> piningai, šviežiai išleisti, net traškė́jo. <span class="explanation">būti labai išsipusčiusiam: </span> Ana jau visa silkūse trãška. <br/>6. <span class="explanation">plepėti, tratėti: </span> Eik tu, traškute, tu nenustoji traškėt! Traškėjo marti toliau, nelaukdama uošvio atsakymo. <span class="explanation">reikšti nepasitenkinimą, pyktį: </span> Jei sakai, sakyk, o netraškė́k čia atsistojęs. Ko traški, jug aš ne tavi apvaginau? <br/>7. <span class="explanation">būti silpnos sveikatos, sirguliuoti, prastai jaustis, negaluoti: </span> Krebždam, puškam, trãškam, i viskas. Senis karšta, t. y. guli lovo [je], trãška, bengias amžis. Ana vis traška. Munoji ir <span class="explanation"> (irgi) </span> stauniai trãška, paška. O tas vaikis jau toks sergąs buvęs, trašką̃s kaip aš. Ana didliai buvo traškantì. Tas senis apserga – jau toks trašką̃s buvo. Ta mūso mama jau nebedikti – trãška i trãška. Pradėjau traškė́ti: skauda, nė pakušėti negaliu. Trãškam trãškam, tik nėkaip nenusibengam. Jonauskienė traškė́jo, o Jonauskis nuvirto. \| Visų vyriausioji sesuo daba tèbtraška i aš tèbtrašku. <br/>8. <span class="explanation">būti labai intensyviam, smarkiai reikštis: </span> Darbai vis traškėte traška. Tokių trãškančių speigų nebuvo nė priš kiek metų. Žiemą speigai traškė́s – ans eis po plaukų! Diena trãškanti <span class="explanation"> (karšta) </span>. <br/><b> dañtys trãška</b> <span class="explanation">labai nekenčia: </span> Tą mergą pamato – dañtys trãška. <br/><b>atitraškė́ti, </b>atìtraška, -ė́jo. atatraškė́ti, atàtraška, -ė́jo. <span class="explanation">triukšmingai ateiti ar atvažiuoti: </span> Sėdėjo sėdėjo i apei vidurnaktį išgirdo, kad kaži kas atìtraška atbraška par lauką. <br/><b>įtraškė́ti, </b>į̃traška, -ė́jo. <span class="explanation">triukšmingai įeiti ar įbėgti: </span> Vilkas krūman įtraškė́jo. <br/><b>ištraškė́ti, </b>ìštraška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">su garsu išlūžinėti, išgriuvinėti: </span> Daug medžių ištraškė́jo nuo audros. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką traškėti, braškėti. </span> </span> <br/>3. Išdžiūvo ištraškėjo rugių gubos laukuos. <br/>4. <span class="explanation">triukšmingai išeiti ar išvažiuoti. </span> <br/>5. <span class="explanation">išmirti, išnykti: </span> Ištraškė́jo išmirė visi seniejai. <br/><b>nutraškė́ti, </b>nùtraška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">triukšmingai nubėgti, nueiti: </span> Pabaidytas briedis nulėkė nutraškė́jo in tankumyną. <br/>2. <span class="explanation">numirti: </span> Traškėsu traškėsu i nutraškė́su. <br/><b>patraškė́ti, </b>pàtraška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką traškėti, braškėti. </span> </span> <br/>2. <span class="explanation">traškant sulūžti: </span> Tiltas patraškė́jo, miltai pabyrėjo. <br/>3. <span class="explanation">kiek paspragėti, pakibirkščiuoti: </span> Grabnyčia degė pasitraškėdama, o troboj vis labiau temo. <br/>4. <span class="explanation">pakalbėti, paplepėti. </span> <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką sirgti, negaluoti. </span> <br/><b>pritraškė́ti, </b>prìtraška, -ė́jo. <span class="explanation">daugeliui sueiti, gausiai susirinkti: </span> Pilna bažnyčia buvo pritraškė́jusi žmonių. <br/><b>sutraškė́ti, </b>sùtraška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">trakštelėti lūžtant, plyštant, skylant ir pan.: </span> Sutraškė́jo lūžtanti šaka. Sutraškė́jo, sulūžo kažkas. Suriko nesavu balsu Laurynas, išgirdęs, kaip sutraškėjo jo rankos kaulas, ir apalpęs pargriuvo. Hektoras kalaviju užsimojo priėjęs Ajantą, kirto į uosio durtuvą, ir lūžo tasai sutraškėjęs. Visas stalas su valgymais ir gėrimais sutraškėjo ir parvirto ant žemės. Ir papūtė vėjelis, sutraškėjo šakelės, sujudino klevužėlį, pabudino bernelį. <span class="explanation">sugrikšėti</span>. Pasiraivė, kad net sprandas sutraškė́jo. <br/>2. <span class="explanation">sulūžti, subyrėti: </span> O ka ta baidyklė lipo par torą, i tora sutraškė́jo. Ka duosu su makaru, ta i kaulai sutraškė́s! <br/>3. <span class="explanation">imti spragsėti: </span> Krosnyje linksmiau sutraškėjo ir suūžė ugnis. Ir žvakė linksmai sutraškėjo, supleveno liepsnos drugeliu vienon pusėn ir kiton. <br/>4. <span class="explanation">traškant sudegti: </span> Anų jaujas sutraškė́jo į velnio miltus, nėko nebliko, anė kūlio sveiko. <br/>5. <span class="explanation">barkštelėti, tarkštelėti, subrazdėti: </span> Prieškambaryje sutraškėjo užraktas, trinktelėjo lauko durys. \| Kaip tekinis trinkterėjo į akmenį, tai mano dantys sutraškė́jo. Munie pelelė nesùtraška nėkumet, katinas apgaudo. Aš naktį jau sùtrašku, ana klausa: – Kas tau y [ra], ka nemiegti? <br/>6. <span class="explanation">imti poškėti: </span> Ir staiga iš kaimo sutraškėjo kulkosvaidis. Gatvėj sutraškėjo šūviai. <br/>7. <span class="explanation">greitai pratarti, pasakyti: </span> Galą kur gautai, – sutraškėjo senis. <br/>8. <span class="explanation">sunegaluoti: </span> Kai sutraškam, tai neturam vaistų. Ka biškį i sùtraški, i vėl pasitaisai. <br/>9. <span class="explanation">triukšmingai suvažiuoti, sulėkti. </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.