įulbėti

ulbė́ti, ùlba, -ė́jo.

1. čiulbėti, švilpauti, suokti: Eini, būlo, mišku, paukštukai ùlba. Čiulba ulba paukštužėliai žaliam vyšnelių sodely. Čiulba ùlba paukštužėliai, plasnoja sparneliais. Mano tėvo dvarely, žaliam vyšnių sodely, ui, čiulba ùlba raibi paukšteliai per visą vasarėlę. Paukšteliai ulba, net giria skamba. Čiulba čiulbutis, ulba paukštutis. Tykus vakars be vėjo, lakštingėlė ulbėjo. An tėvelio dvaro trys naujos stonelės, tose stonelėse sakalas ulbė́jo. Kur sakalėlis ulbėjo, man bernelį prižadėjo. Čiulba ulba vyturiukas, tiktai kiauras jo pilviukas.

2. burkuoti, ulduoti; burbuliuoti: Ùlba balandis. Ankstą rytą kėliau, bėrą žirgą šėriau, užgirdau girdėjau karvelėlį ulbant. Trys karveliai ulbėjo, trys berneliai kalbėjo. Turėdams sau čėsu balsą įgytą, ulbėdav [o] tatirvins ankstie kas rytą. Tetervinas ir tas savo patarimą davė ulbėdamas. Tetervinas ùlba: būs šaltà. Tetervinų ulbamas laikas. Gulbinai lėkė, vainikus nešė, tarp savęs ulbėdami. Kalakutas ùlba.
ulbė́tinai. ulbė́tinos: Tetervinas kroka, ulba didliai balsingai, ulba ulbė́tinos priš pagadą. kukuoti: Ne gegutė ulba, miškelį skardina – šaukia mane motinėlė, į namus vadina. ūksėti: Ùlba kiškis.

3. vograuti; čiauškėti: Jau vaikas pradeda ulbė́t. Tokis mažiukas, o ùlba, o ùlba, rodos, kad prašnekės. Po tam pradėjo ulbė́ti zūbukus pastatęs. neaiškiai (ppr. greitai) kalbėti, burblenti: Ne tos kalbos galėjo nė biškio suprasti, ùlba, i viskas. Ko ulbi kaip kalakutas, ar nerokuosys kaip pridera?! Ùlba kaip tetirvinas, nesusikalbėsi! Kokia ano šneka, ùlba kaip kalakutas tik, i viskas.

4. švelniai, meiliai kalbėti: Ùlba čiulba [mergina] i prisitaiso pri vaikio. Ulbėjo ulbėjo man visą dieną. Duok Dievuli tau, mergele, visą amžių su berneliu ulbėti. Kai skolino – karvelio balsu ulbėjo, kai reikia atiduoti – šunimi loja. Nors karveliu ulbėk, jo širdies nepalenksi. Karveliu ulbėjo, kol dukrelę iš motulės išviliojo. Ùlbi kaip balandis, o maluoji kaip kalė.
ulbė́tinai. Tatarai (totoriai) ulbėtinai ulba, liežuvis anų lygu prisvilęs. Susitiks Jonas su Maryte, tai ùlbasi ùlbasi apsikabinę.

5. dainuoti: Nei čiulba, nei ùlba [buvęs linksmuolis] – aštuoniosdešimts metų.

6. griežti, aidėti, skardėti: Šiandien saulėtoj aikštėj groja smuikai, ulba fleitos. Ulbėjo ir mano ragelis. | Upelis, bėgdamas ąžuolyno unksmėn, ulba.
atulbė́ti. atskristi ulbant, čiulbant: Atčiulba, atulba vyturėlis.
įulbė́ti

1. pajėgti, įstengti smarkiai ulbėti, burkuoti.

2. įnikti, įsileisti smarkiai ulbėti, burkuoti.
išulbė́ti

1. kurį laiką ulbėti: Tetervinas visą rytą išulbė́jo beržynėlyje.

2. kalbant, plepant išeiti.

3. bambėjimu, barimu pasiekti: Mūso tėvas ulbėjo, ką ans išulbė́jo?!
paulbė́ti.

1. kiek pavograuti, pačiauškėti: Jau vaikas po biškį paùlba.

2. meiliai pasikalbėti: Gana, pupyt, pasiulbė́jom, jau saulelė kalnelį siekia.

3. padainuoti: Pačiulbauna, paùlba, tai tep ir numirs.
parulbė́ti.

1. atskristi ulbant.

2. ateiti neaiškiai kalbant, burbuliuojant.
praulbė́ti. kurį laiką meiliai prakalbėti: Suskliudys vakarėly savo mergą, tai ir praùlba per vakarą.
suulbė́ti

1. pradėti čiulbėti, švilpauti: Du sakalai lauku lėkė ir lėkdami suulbėjo, kap du broliai suskalbėjo. Vai suulbėjo sakalėlis, per girelę lėkdamas. Einu par lauką, girdžiu par kitą: kas tę miške suulbė [jo].

2. imti burkuoti, burbuliuoti: Tetervinai beržyne suulbė́s, ans čiut pro langą neišpuls (norės bėgti medžioti) . Du karveliai kloniu lėkė, jie lėkdami suulbėjo. Du karveliai klane gėrė, begerdami suulbėjo.

3. neaiškiai pasakyti, suburblenti: Kažno ką suulbė́jo, nesupratau.

4. meiliai prašnekti: Vieną minutėlę, draugas Adamoni, vieną minutėlę, – staiga ji suulbėjo.
užulbė́ti. suulbėti 1: Užulbėjo sakalėlis žalion girion girelėn, uždainavo bernelis anta dvaro dvarelio.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iulbeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ulbė́ti, </b>ùlba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">čiulbėti, švilpauti, suokti: </span> Eini, būlo, mišku, paukštukai ùlba. Čiulba ulba paukštužėliai žaliam vyšnelių sodely. Čiulba ùlba paukštužėliai, plasnoja sparneliais. Mano tėvo dvarely, žaliam vyšnių sodely, ui, čiulba ùlba raibi paukšteliai per visą vasarėlę. Paukšteliai ulba, net giria skamba. Čiulba čiulbutis, ulba paukštutis. Tykus vakars be vėjo, lakštingėlė ulbėjo. An tėvelio dvaro trys naujos stonelės, tose stonelėse sakalas ulbė́jo. Kur sakalėlis ulbėjo, man bernelį prižadėjo. Čiulba ulba vyturiukas, tiktai kiauras jo pilviukas. <br/>2. <span class="explanation">burkuoti, ulduoti; burbuliuoti: </span> Ùlba balandis. Ankstą rytą kėliau, bėrą žirgą šėriau, užgirdau girdėjau karvelėlį ulbant. Trys karveliai ulbėjo, trys berneliai kalbėjo. Turėdams sau čėsu balsą įgytą, ulbėdav [o] tatirvins ankstie kas rytą. Tetervinas ir tas savo patarimą davė ulbėdamas. Tetervinas ùlba: būs šaltà. Tetervinų ulbamas laikas. Gulbinai lėkė, vainikus nešė, tarp savęs ulbėdami. Kalakutas ùlba. <br/><b>ulbė́tinai</b></b>. ulbė́tinos: Tetervinas kroka, ulba didliai balsingai, ulba ulbė́tinos priš pagadą. <span class="explanation">kukuoti: </span> Ne gegutė ulba, miškelį skardina – šaukia mane motinėlė, į namus vadina. <span class="explanation">ūksėti: </span> Ùlba kiškis. <br/>3. <span class="explanation">vograuti; čiauškėti: </span> Jau vaikas pradeda ulbė́t. Tokis mažiukas, o ùlba, o ùlba, rodos, kad prašnekės. Po tam pradėjo ulbė́ti zūbukus pastatęs. <span class="explanation">neaiškiai (ppr. greitai) kalbėti, burblenti: </span> Ne tos kalbos galėjo nė biškio suprasti, ùlba, i viskas. Ko ulbi kaip kalakutas, ar nerokuosys kaip pridera?! Ùlba kaip tetirvinas, nesusikalbėsi! Kokia ano šneka, ùlba kaip kalakutas tik, i viskas. <br/>4. <span class="explanation">švelniai, meiliai kalbėti: </span> Ùlba čiulba [mergina] i prisitaiso pri vaikio. Ulbėjo ulbėjo man visą dieną. Duok Dievuli tau, mergele, visą amžių su berneliu ulbėti. Kai skolino – karvelio balsu ulbėjo, kai reikia atiduoti – šunimi loja. Nors karveliu ulbėk, jo širdies nepalenksi. Karveliu ulbėjo, kol dukrelę iš motulės išviliojo. Ùlbi kaip balandis, o maluoji kaip kalė. <br/><b>ulbė́tinai</b></b>. Tatarai <span class="explanation"> (totoriai) </span> ulbėtinai ulba, liežuvis anų lygu prisvilęs. Susitiks Jonas su Maryte, tai ùlbasi ùlbasi apsikabinę. <br/>5. <span class="explanation">dainuoti: </span> Nei čiulba, nei ùlba [buvęs linksmuolis] – aštuoniosdešimts metų. <br/>6. <span class="explanation">griežti, aidėti, skardėti: </span> Šiandien saulėtoj aikštėj groja smuikai, ulba fleitos. Ulbėjo ir mano ragelis. \| Upelis, bėgdamas ąžuolyno unksmėn, ulba. <br/><b>atulbė́ti</b>. <span class="explanation">atskristi ulbant, čiulbant: </span> Atčiulba, atulba vyturėlis. <br/><b>įulbė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pajėgti, įstengti smarkiai ulbėti, burkuoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įnikti, įsileisti smarkiai ulbėti, burkuoti. </span> <br/><b>išulbė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką ulbėti: </span> Tetervinas visą rytą išulbė́jo beržynėlyje. <br/>2. <span class="explanation">kalbant, plepant išeiti. </span> <br/>3. <span class="explanation">bambėjimu, barimu pasiekti: </span> Mūso tėvas ulbėjo, ką ans išulbė́jo?! <br/><b>paulbė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pavograuti, pačiauškėti: </span> Jau vaikas po biškį paùlba. <br/>2. <span class="explanation">meiliai pasikalbėti: </span> Gana, pupyt, pasiulbė́jom, jau saulelė kalnelį siekia. <br/>3. <span class="explanation">padainuoti: </span> Pačiulbauna, paùlba, tai tep ir numirs. <br/><b>parulbė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atskristi ulbant. </span> <br/>2. <span class="explanation">ateiti neaiškiai kalbant, burbuliuojant. </span> <br/><b>praulbė́ti</b>. <span class="explanation">kurį laiką meiliai prakalbėti: </span> Suskliudys vakarėly savo mergą, tai ir praùlba per vakarą. <br/><b>suulbė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pradėti čiulbėti, švilpauti: </span> Du sakalai lauku lėkė ir lėkdami suulbėjo, kap du broliai suskalbėjo. Vai suulbėjo sakalėlis, per girelę lėkdamas. Einu par lauką, girdžiu par kitą: kas tę miške suulbė [jo]. <br/>2. <span class="explanation">imti burkuoti, burbuliuoti: </span> Tetervinai beržyne suulbė́s, ans čiut pro langą neišpuls <span class="explanation"> (norės bėgti medžioti) </span>. Du karveliai kloniu lėkė, jie lėkdami suulbėjo. Du karveliai klane gėrė, begerdami suulbėjo. <br/>3. <span class="explanation">neaiškiai pasakyti, suburblenti: </span> Kažno ką suulbė́jo, nesupratau. <br/>4. <span class="explanation">meiliai prašnekti: </span> Vieną minutėlę, draugas Adamoni, vieną minutėlę, – staiga ji suulbėjo. <br/><b>užulbė́ti</b>. suulbėti 1: Užulbėjo sakalėlis žalion girion girelėn, uždainavo bernelis anta dvaro dvarelio.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.