įurkėti

ur̃kėti, -ėja, -ėjo. urkioti:

1. Toks jau ans žaltys yr: aną turi ur̃kėti ir ur̃kėti. Vaikus reikia žadinti iš lengvo, netąsyti už plaukų, neurkėti.

2. Iš tavęs blogas darbininkas: kol ur̃kėju, tol tu dirbi.
apur̃kėti. apibarti: Tavo vaikus apur̃kėjau, kam po muno daržą lando.
įur̃kėti. pabarti, apuiti: Įur̃kėti vaikai juo klauso.
išur̃kėti. išurkioti 2: Iškriukėjau vaiką, išur̃kėjau ganyti avis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iurketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ur̃kėti, </b>-ėja, -ėjo. urkioti: <br/>1. Toks jau ans žaltys yr: aną turi ur̃kėti ir ur̃kėti. Vaikus reikia žadinti iš lengvo, netąsyti už plaukų, neurkėti. <br/>2. Iš tavęs blogas darbininkas: kol ur̃kėju, tol tu dirbi. <br/><b>apur̃kėti</b>. <span class="explanation">apibarti: </span> Tavo vaikus apur̃kėjau, kam po muno daržą lando. <br/><b>įur̃kėti</b>. <span class="explanation">pabarti, apuiti: </span> Įur̃kėti vaikai juo klauso. <br/><b>išur̃kėti</b>. išurkioti 2: Iškriukėjau vaiką, išur̃kėjau ganyti avis.