įvalyti

.
valýti, vãlo, vãlė.

1. daryti švarų šalinant nešvarumus, šiukšles, atliekas, visa, kas nereikalinga ir pan, šveisti, švarinti, kuopti: Valýti švarką. Šepetukas nagams valýti. Ąžuolo žievelės dantis gerai valo. Ale kap indus vãlo to ąžuolo kempinelė! Atėjęs Adomo priemenėn, Užubalis ilgai valo snieguotus medinius. Kad ir gatves valìs, bet vis mieste, o kaime neunoras būt. Valýti triobą, jei labai prikreikta. Tik valýk ir valýk, o kas jau tę ir valýt? Liepė valýt kapus ir kavotis. Aš ausis su vata valaũ. Mamai reiks ausį vežt valýt: negirdžia, ką kalbam. Paimk žarnas valýtien. Prūdą vãlė žmogelis – rado skrynę piningų. Versmė ažaugus [žolėm] – nevalýta. Vãlo vyrai Aistą, muša vėgėles spatais. Balų tas ravas nevãlo (nenutraukia vandens) . Ežerai ir tvenkiniai valomi žemsiurbėmis. Kad dažniau būtų buvęs valomas, tai ir auksas būtų nusitrynęs. Valýti upės dugną (vagą). Šulinį valýti. Valomasis kasinys. Valomasis dirvožemio drėkinimas. Vãlomoji adata. Koks mėnesis liepos, toks bus ir sausis, kas tame mėnesyje kiemo nevalo, tas su rezginėmis žiemą ubagaus pašaro. Aš sėtinius valau. Valydama daržoves pietums Plonienė ir užsisvajojo. Pienikes valýti daug darbo. Ungurys tura gyvas būt, kad valái. Pastatė nevalýtų (netašytų) medžių triobelę. Vãlo mišką, jaunus medelius palieka. Girininkas vãlo girią – pasirenkam [sausuolių]. Pernai vasarą joj bulbas vãlė (ravėjo) . Daugiau nėko negal padaryti, tik kaminus vãlo (krečia) . Pečių reik valyti jauname mėnesė [je]. Valýti arklį (grandykle). Netikėtai perskaičiau savo išspausdintus eilėraščius ne kur nors prie stalo, skaitykloje, bet žirgus valydamas. Kas mane maitins, kas mane valỹs senatvė [je] ?. Kalbą valyti dera lygiai taip, kaip kūną dera nuprausti kiekvieną prastą rytą. Pasakyčiau, kad minėti straipsniai valo katalikystę, o ne teršia. Valė nuo nusidėjimų dvasią. Valýti partiją, valdžios aparatą. Dumblinas – kai šulinį vãlęs. Taip panéikė [marčią] – yra batų vãlomas autas!. Valýtis batus. Mes einam čia, purvyną nešam, o jumiem valýkis. Bene ji kada vãlosi, juodsubinė?! Ir tvartus valýtis turėjo [melžėjos]. Ir nūnai valomės – ar tik nesulauksime kunigienės?! Jei valantis šepetys iškrinta, gėdą apturėsi. Dažnai ančiukai mėgsta išeiti į krantą, ten ne tik šildosi ar valosi plunksnas, bet ir lesinėja. švarinti (vidurius): Valýti vidurius. Vãlantys vaistai. Barškulaičiai takus vãlo, kap pūslės uždegimas, valnina. Duoti kiekvienam iš jų pagal ligą: raminamo, pastiprinamo, paleidžiamo, valomo vaisto. Bruknys labai vãlo kosulius. Valomosios klizmos. Varo par nosį tą gumą, turi skrandis te valýtis. Busilo vaikai labai skystai vãlos. Fizinio mokytojas aiškino, kad bėgant valosi plaučiai. nuiminėti, kraustinėti, nurinkinėti (stalą): Jau tėvas stalą vãlo, puodelius neša į lentyną – reik eit ma [n] žiūrėt. Kad piršliai ilgai nesėdėtų, reikia visad pavalgius greitai valyt stalą. daryti gryną, šalinti priemaišas, sodrinti: Valytas cukrus. Valýta degtinė. Valýtasis benzinas. Tos žolės labai didelis vaistas: kraują vãlo. Geriu dirgėles ir petruškas, tai kraują vãlo. Kravauninkas kraują vãlo, gal i stiprina. Parkų augalai valo orą, skleidžia malonų, gaivų kvapą ir mažina triukšmą. Iš vieno viedruko į kitą – taip ir vãlo [medų su koriais],
kol ans švarus yra. Sakydavo, ka po kiek tę metų vãlosi auksas. Tas kada vãlosis auksas, tai jo išeina iš žemės dujos kokios kada ne kada, – ir pasirodo. skirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, vėtyti: [Iškūlę] tus grūdus valýdavom. Su ranka suka [arpą] ir vãlo: javai byra į priekį, pelai byra į užpakalį. Ar javus valýdavo, ar ką – visur duodavo [užmokestį]. Valýtų grūdų negalima buvo duona kept. Javų vãlomoji mašina. Vãlomos mašinos atsirado jau čia priš pat karą. Valomosios skirstomos į pirminio, pagrindinio ir papildomo sėklų valymo mašinas.

2. šalinti nuo ko, iš kur (nešvarumus, šiukšles, ką nereikalinga ir pan): Valýti sniegą nuo kojų. Valýti riebalus nuo pirštų. Atsiradusią dėmę reikia valyti tuojau, nes įsigėrusią į pluoštą, pridžiūvusią daug sunkiau valyti. Reikia sulaužyt, susmulkyt, ka jau móters galėtų paskui į savo mintuvus išbaigt valýt tuos spalius. Aš turiu tokį bėrį, tai tą turėsi per dieną šert ir mėšlus valyt. Grįžęs į Berčius, Kazys sužinojo naujieną: apylinkėj valomi raudonųjų desantininkai. Žmogus milinio švarko rankove valosi prakaitą.

3. imti nuo lauko, vokti, doroti: Valaũ javus į skūnę. Javus valyti. Jis jau valo javus nu lauko. Valýti šieną į daržinę. Valýti derlių, javus, šieną, vasarojų. Mes jau baigiam valyt, tik padraikos liko ant lauko. Rugius iškuldavom, kol vasarojų valýdavom. Atėjo ruduo, pradėjo sviete valýt vasarojų. O vei dar nevalýts ant lauko stov vasarojas. Motina su tavo seserimis valo rugius, melžia karves, ravėja daržus ir sukasi apei kitus darbus. Nuog šio laiko tu šiose pelkėse valysi daug šieno. Tai ūktveris dalgį plakė, jojo šeima šieną vãlė. Vėjus sėsi – audras valysi. Ale kas nenor drauge sėti, tas ir netur drauge valyti. Kas šykštai sėjas, tas šykštai ir valys, kas žegnonėje sėjas, tas žegnonėje ir valys, tai yra bagotai. doroti, vokti (lauką, dirvą): Dar nevalýtas laukas. Sustoję pailsėti, vyrai ėmę šnekėti, kas visiems labiausiai rūpėję: apie tai, kad gal jau paskutinį kartą į savo aruodą valąsi šias dirvas.

4. šalinti nuovalas, placentą: Ot kantri karvė: ir vãlė – ir nerėkė. Aš negaliu dar̃ valýt – gimta išeis [karvei]. Ar jau karvė vãlos? Vãlos karvė po teliuku ilgai – kokią savaitę.

5. kastruoti: Nevalýtas, su pautais paršas. Valýt reik paršas – be degtinės neis niekas. Reikėjo pirma paršiukus, aviniukus valýt.

6. grobti, glemžti: Plėšikai turtą vãlė.

7. godžiai valgyti, gerti: Ir gėrėdamisi veizi, kaip godžiai valo viską išalkęs broliukas. Alau, alau, aš tave valau, kol gyvas būsiu, tave valýsiu.

8. naikinti, žudyti: Aš tariau, mans Dieve, nevalyk mane pusėje mano amžio. Ar jau baigenà tave vãlo? Ponas Dievas jį valo.
bãlas nevalỹs nieko neatsitiks. Neisiu dirbti, bãlas nevalỹs!
ką̃ širdìs vãlo ko tik nori: Išpestyta, ėda, ką širdìs vãlo. Dabar gali pirkti ką̃ širdìs vãlo, tik turėk piningo.
kẽlią valýti rengti sau valdymo barą: Atleido tą Lozaraitį, vãlo kẽlią nu visų baltųjų.
kíek dūšià (širdìs) vãlo ko tik nori, iki soties, užtektinai: Tura visa ko, kíek širdìs vãlo. Imk, kíek dūšià vãlo.
širdis vãlo gali valgyti: Akys mato, bet širdìs nevãlo.
vélnias nevalỹs (nevãlo) nieko neatsitiks, neatsitinka. Vélnias nevalỹs, kad nerūkęs valandžikę pabūsi. A, tokį pasiutėlį nė velnias nevalo.
apvalýti.

1. padaryti švaresnį, aptvarkyti: Apvalaũ vaiką. Apvalýti takelį. Apvalýti kambarius. Tamsta apvaléi [namus] – švariau. Reik eiti darbą dirbti, pareisi – tiktai biškį pašersi, apvalýsi [vaiką]. Parvažiuoja, tai visada apvãlo langus. Apvãlė, padarė tvarką. Reik tą ligonį apvalýti, reik pasitaisyti. Didesniuose miestuose ir ypačiai vaistinyčiose (spitolėse) daugiausiai apserga tie, kurie tur prižiūrėti ligonius ir juos apvalyti. Kasdien … apvalydavau spaustuvę, užkurdavau (žiemą) krosnis. Iškirsdami netinkamus toliau auginti medžius, miškų ūkio darbuotojai ne tik paruoš reikiamą medienos kiekį, bet ir apvalys miškus. Vasarą mergelės turia daržuką (darželį) apvalýti. Gailestis apvalỹs tave. Jie savo kalboje sukaupė visa, kas buvo vertingiausio rusų liaudies kalboje, tą kalbą apvalė, meistriškai apdorojo ir ištobulino. Gražumą asabos iš panos veido vyras par vieną dieną apvãlo. Neisim jų gaudyt, tai jie ateis ir mus išpjaus, reikia apylinkę apvalyt. Sūnus … kūną … afieravojo …, idant … būtumbime nuog visų nuodžių apvalýti. Nė vienas raupso mūsų atatolint ir mūsų ant dūšios nuog nuodėmių apvalyt negali, tiektai patis V. Christus. Apsivalýti yra apsičiuinyti, apsigerbti, gerbtis. Apsivalýti batus. Jis kalbėjosi daugiau su tėvu, tvarkė pakinktus vestuvėms, šveitė arklius, apsivalė kiemą ir klojimą. Neik pūkuotas, apsivalýk. Jei neapsìvalai, neapsigerbi, kam dar i vargti. Noru apsiskusti, apsìvalyti – trečia diena nesiskutęs. Į šokius neida [vo] m, siūda [vo] m, apsivalýda [vo] m puikiai. Kiekvieną rytą turi apsivalyti kaip prieš kalėdninkus. Mes šeštadienį buvom pradėję apsivalýt. Viena kiek apsivalaũ, apsitvarkau. Y [ra] toks būriukas, ka labai apsivalaũ, i toks būriukas, ka labai apsileidžiu. Ką, Dieve, apsivalỹs, kad ji jau vos paeina. O Vincukui, kai pavasarį ataugo ir apsivalė ragai, vėl grįžo piktas būdas. Žaizdai apsivalius, šoniniame blauzdos paviršiuje išpjautas atitinkamo dydžio lopas. Apsivãlė kaimas, kaip ana išvažiavo. Tegerie, greičiau nusprogs – apsivalýs žemė. Par mielaširdystę ir tikėjimą apsivalos nuog griekų. Visi turam apsìvalyti, sako, o kiek žūlikų. Ją apėmė mirštančio žmogaus troškimas apsivalyti. Žmogus tobulėja nuolatos dvasiškai apsivalydamas. pasidaryti grynam, be priemaišų, pasišalinti priemaišoms: Čia mūs šilelis, žali plaučiai, apsivãlo [oras].

2. pasišalinti nuovaloms: Va, apsivãlė kuo gražiausia [karvė] – veršiavos gražiai. Kad atsivedusi karvė greičiau apsivalytų, prie uodegos pririša seną šluotą.

3. apvogti, apiplėšti: Apvãlė juodu – ir tušti. Jis miegojo šiandien kluone, nes bijojo, kad naktigonininkai gali apvalyti jo sodelį. Netoli buvo vagių gyvenvietės, tai jie viską naktimis apvalydavo.

4. išmarinti: Praeitą žiemą apvãlė tus seniukus.
atvalýti.

1. šalinti šiukšles, nešvarumus ar šiaip ką nereikalingą, padaryti švarų, atšvarinti: Jeigu kelius atvãlo, gali nueit krautuvėn. Atvãlo klojimo vieną vietą i bera [grūdus] su bertuve. Tam reikalui. atvalyta vieta, kur būti staklėms. Greita visa atsivãlė, užgijo žaizda.

2. išeiti placentai, nuovaloms: Karvė sunkiai atsivãlo, jei terpukalėdy siuvi.
davalýti. suvalyti
1.

širdìs nebdavãlo negali valgyti: Akės mato, širdìs nebdevãlo.
įvalýti. suvalyti, sudoroti, suimti nuo lauko (derlių): Įvalau javus į skūnę.
išvalýti.

1. šalinant nešvarumus ar ką nereikalinga padaryti švarų, iškuopti: Drabužiai švarūs, išvalýti. Išvalýti visus kambarius. Karvidę išvalýti. Liepė tvartą išvalýt, voratinklius išgrebot. Tol neleisu ant pusrytės eiti, kol kūtalę išvalýs. Prieš vežant rugius išvalyk jaują. Prašom gaspadoriaus jaują išvalyt, kelius ištaisyt. Turu dar ir išeinamas išvalýti. Pavarys bobas – išvãlo su pagaliukais [parką]. Kad gerai išvalýsi, neliks jokios žymelės. Grabes išvalýt reikė, krūmus iškirst [prie kelio]. Ka nebiprigirdu, munie išvãlo ausis, aš apent girdu. Šiltą saulėtą dieną išvalome avilius ir patikriname lizdus. Būtų graži pieva, šitą raistą išvalius. Reiks bernelis paguldyti ir jo pypkę išvalyti. Išvalė žvirblelį, iščystijo. Iki ežero kad būt išvãlę upę, nebūtų likę ežere vandens. Anksčiau miškas buvo, o dabar išvãlė. Visą tą [miško] šmotelį turi išvalýt, sudegyt, palikt gryną. Jei kur miškelis, tai lygu stiklinė išvalytas, išgenėtas, niekur sausos šakelės – nei ant žemės, nei ant medžio. Eglę nupjovė apysausę, galus nupjovė, vidurį išvãlė. Reik sveikatos: kol išpjausi medį, išvalýsi, ten traiškysis [susispietusios bitės]. Prašysiu, kad ateitų išvalýt kaminus. Vyrai išlaužia su mintuvais [linus],
o mes. jau išvalýdavom. Boba, tuos linus išvalius, padaro galą audeklo. Katės išvãlė visą namą – pelių neužgirsi. Išsivalýti dantis. Rýto išsivalýsiu, grindis išsišluostysiu – bus švaru. Reikia pirkią prieš šventę išsivalyti. Iš beržo šakiukių ar eglinę [šluotą] susiriši i išvalaĩ [krosnį]. Aš išsivaliaũ, o ji nieko nesusipranta padėkot. Lai ans išsivalýs kambarius gerai, trobas išsiplaus. pė pati išsivalo, stipria srove išmušdama sąnašų ir dumblėtų seklumų kamščius. Kad neišdžiūsta gerai [linai],
tai sunku myt, neišsivãlo, susigadina linai paskui. padaryti švarų (organizmą): Vaistas viduriams išvalyti. Išvãlė tus plaučius, išėmė [v] andenį. Mielės išvalìs vidų, vidurius visus visur. Ridikų liepia duot [avims] nuo tų blakių – išvãlo jeknas. Sveika valgyti [svogūnų] laiškai – skilvį išvalo. Busilo vaikai išsivãlo patỹs gražiai. padaryti gryną, pašalinti priemaišas: Gerai neišvalius oro, į cilindrus patekusios dulkės gali per labai trumpą laiką visiškai sugadinti stūmoklius. Valyti išvãlėm visus šaltenius, išlaistėm [vandenį]. atskirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, išvėtyti: Buvo arpas toksai: suka, pilia grūdus – ir išvãlo labai gražiai. Per arbą išvalýdavo i vieną kartą, i du. Par dieną kuliam, par naktį arpavojam, kol išvãlom tuos grūdus. Patims reikėjo išvalýti ant vėjo: kretalai buvo, įkratysi ten, purtysi, vė [ja] s pūs i nuneš tas dulkes. Geriau sėklos išvalomos ir išrūšiuojamos sudėtingomis valomosiomis. Par vėją tai išsivalýdavo švariai. O paskuo kretulas y [ra] toksai, ant vėjo ir išvãlos grūdai. Pri kaimyno turi vežties, išsìvalyties grūdus. Lęšiukus sėjom: nurauni, in kupstukus surauni, nukuli, išsivalaĩ ir verdi. Pijokas, užveisė tokią sėklą – a kumet išsivalýs?!

2. pašalinti iš kur (nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga): Išvalaũ mėšlus iš staldo. Nevalę neišvalys mėšlą, t. y. neišdirbs, neišbengs. Vaiką užauginai, šūdus išvaleĩ, o daba – matyk, kas darose. Jei paliksi raugą duonmaišė [je],
tai greit įrūgsta, o jei išvalái, tai ilgiau stova, kol įrūgsta ana. Kaip išvãlo [vašką],
tai kočiodavo plonai, bitims ka norėdavo įdėti. Jie atvažiuo [ja] tik slyvukus nusiskyt, o kad dilgėles išvalýt – ne. Po nuėmimo apynių reikia iš naujo žemę perartie ir žoles išvalytie. Ieškoma būdų bei priemonių, kaip greičiau ir pigiau išvalyti iš laukų piktžoles. Paki išvãlė tuos [negyvo teliuko] mėsagalius iš karvės. Nuo šlapumo labai gerai vosilkos – išvãlo vandenį iš kūno. Išvalėme slavybes iš rašomosios kalbos, išvalysime ir iš pavardžių bei vietovardžių.

3. pasišalinti nuovaloms: Karvė jei sveika, greit išsivãlo. Kap jau apsiteliuoja, karvėmi šitus žiedukus geltonažiedės renkam, ka išsivalýtų.

4. iškastruoti: Ižvalýsim paršą – bus gardesnė mėsa. Tus paršas ižvalýtas – bus gera mėsa. Turiu arklį, ale ketvirtą žiemą neišvalýtas eržilas – negaliam susitvarkyt. Šitie jaučiai ramūs, išvalýti. Ar seniai meičiūkai išvalýti?

5. grobiant ištuštinti: Išvãlė mums bjaurybės svirną i staldą – palikom kaip pirštai. visus išgrobti, pasisavinti: Vokyčiai grūdus išsėmė, išvãlė. Ypač sunkūs buvo I pasaulinio karo metai, kada vokiečiai visiškai išvalydavo grūdus iš valstiečių svirnų.

6. godžiai išėsti, išryti: Ką tu jai. nepaduosi, viską išvãlo čystai.
nuvalýti.

1. šalinant nešvarumus, šiukšles arba ką nereikalinga padaryti švarų, nukuopti: Nuvalaũ stalą. Nuvalyk pušnis. Nuvalýti batus šepečiu. Nuvalýti nosį plika ranka. Žaizdą gerai nuvalýti. Nenuovalyti. Nuvalýk suolą – nė atsisėst negalima. Nuvalýk aplaistytą stalą. Dieną nuvãlė [kelius],
naktį vėl užvarė [sniego]. O kai veselninkai duodavo degtinės butelį, tai tada nuvalydavo [užtvertą] kelį ir praleisdavo važiuoti. Nuvalo vokietė šaukštus – senutei neskanu valgyti. Išrauni grybą, tu jį nuvalýk, sėklą palik [miške]. Tą žirgą jis nuvalo, pašeria ir vaikštinėja sau tam dvare. Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai nuvaliau. Ir tu tad nuvalyk širdį tavą. Nuvãlomoji šventė, nuvãlomosios iškilmės. Paskui ir prieštaravusieji džiaugsis turėdami nuvalytą gražią lietuvišką pavardę.
nuvalýtinai. Nenuovalytinai. Valgis tur būti nuovalytinai pritaisytas, kaip reikiant išvirintas arba iškeptas. Nusivalýti batus. Nusivalýk kojas, eidamas į vidų! Nusivalýti batus, pušnis. Daba čia pat pirtis y [ra],
nueinam, nusivãlom, nusiplaunam. Man dar reikia akinius nusivalyti ir baigti giesmę. Turu uogų – reik nusìvalyti. Noru uogas nusìvalyti – reik virti. Liepos pliusiniai medžiai turi būti tiesiu, lygiu liemeniu, aukštai nusivalę sausas šakas. nuimti, nukraustyti, nurinkti (ppr. stalą): Nė stalo nenuvaleĩ ligi pietų. Tai tu viena nuvalýk stalą. Paliko viską ant stalo – kitas turia nuvalýt. Mergos nuvalė stalą ir išėjo į virtuvę. Nusivalýkit dabar stalą, mergaitės, o aš eisiu pramigt. padaryti gryną, pašalinti priemaišas: Plaučių darbas yra inkvėpauti švarų orą ir iškvėpauti sugadintą ir tokiu būdu nuvalyti kraują, kad vis būtų tyras. Nusivalęs plaučiuose kraujas grįžta į kairįjį prieširdį. atsiskirti grūdus nuo pelų, išsivėtyti: Ka vė [ja] s pūs, greitai nuvalýsias grūdus.

2. pašalinti (sniegą ir pan): Nuvãlė sniegą nuo kelių. Jei kas apdulkėję, tai reikia nuvalyti dulkės. Nuvalýk sniegą nuo tako – sunku praeit. Še lupatą, nuvalýk vaikui punkį (snarglį) . Dažai taip įsėdo, kad sunku būs nuvalýti. Nuvalýti nuo pievos krūmus. Gėlė išimama iš vazono, ir medine mentele atsargiai nuvaloma senoji žemė. Kas nuodėmių dulkes nuvalę, įsėsit į sostą žmogaus? Tu paniekinai lavoną laimingojo, kuriam šventas krikštas nuvalė visas nuodėmes. Turėjo išeit nesuteptu, idant nuvalýtų sutepimus visų žmonių. Smurgus nuo nosies nusivalýk. Nusvalyk purvyną nuo čebatų, ba kap pridžius, priskres, tada nenuvalysi. O tu pirmiau snarglį nusivalyk, – atšovė jis man. O mano siela vargiai kada įstengs nusivalyti visus tuos sielvartus, ašaras ir aimanas, kurie it hieroglifai į akmenį, taip į mano širdį ir mąstymo būdą įsigraužė. Teeina skaistyklon ir nusivalo puikybės. Nusivalýk pieną nuo lūpų.

3. nuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių): Jau viską nuo laukų nuvãlėme. Ypačiai, kad javelius nuvalýt prisiartino čėsas. Šieną nuo pievos nuvalýti. Vasarojų reikėjo nuvalýti ir javus išsikulti. O šįmet našios avižos – ka tik nuvalýt duotų. Javai, bulbės ir daržai, viskas nuvalyta. Aš ir neturiu kur ganyt – šienai da nenuvalýti. Padėjo pasėti [bulbes],
padės nuvalýti. | Lauką nuvalýti. Dar mano nenuvalýti laukai. Gyvuoliai be piemens paklaidais vaikščio [ja] rudenį laukus nuvãlius. Dienininkų prisamdė, kad laukai laiku būtų nuvalýti. Pjūties čėse niekaip negalėjo savo lauką nuvalýti. Tam tarpe laukai pasiliekt neapdirbti ir nenuvalyti…, kadangi nėra darbininkų. Rėžiūs gano, kai laukus nuvãlo. Miežiai ir avižos, kurios su pagada nusivalė nuo lauko, turės gražius grūdus. Teipogi norėjo i bernas savo javus nusivalýt. Šienas jau nusivãlė. Visi daržus jau nusivãlė.

4. pasišalinti nuovaloms: Karvė jau seniai nusivãlė, tik nuovalai da tebestovi [tvarte]. Ta karvė nenusivãlė, tai daktaras išėmė nuovalas. Karvei po veršio reik duoti atsigerti vandens su ruginiais miltais, tumet karvė greitai ir gerai nusivãlo.

5. apiplėšti, apgrobti: Tus ponus Blinda nuvãlė labai.

6. nukristi. Čia žvaigždė nusileido, nusivãlė.
pavalýti.

1. šalinant nuo ko ar iš ko nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga padaryti švaresnį: Pavalýti langus. Gal turit tepalo batam pavalýt? Nunešk paršiukams, pavalýk loviuką. Miestūse bent šaligatviai pavalýti, o čia…. Pàvalyti reik – nudulkėję. Pašluostytie reikia, pavalýtie – vis reikia moteriškės rankų. Pašluoji, pavalaĩ – ir tvarka. Eik nuog stalo – aš pavalýsiu. Rytoj, jeigu labai neprilis, reikės griovį per pievą pavalyti. Skubykimės pirmiaus iš staldų mėžinį kraustyt, o paskui, kas dar daugiaus tokių dovanėlių ten ar čia bus sudrėbta, viernai pavalýkim. Išeinam i bulbių parinkti, i runkelius pavãlom rudinį. Kaltais iškala, pavãlo tokiu padarytu skaptu [kelminius avilius]. Pabaigt, išbraukyt, pavalýt juos. galėdavo i moterys. Spaliai išbiro [iš minamų linų],
moterys juos da švariau pavãlo. Pasivalýk batus. Profesorius atsivertė knygą, pasivalė akinius ir įniko skaityti. Kas iš tų obligacijų: kiek jau su anoms užpakalius pasivãlėm.

2. pašalinti iš kur (ką nereikalinga): Leisk, aš pavalýsiu skiedras, kad nesipainiotų po taką. Iškirtus reikia pavalýt [miške] šakos.

3. nuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių): Pavalaũ javus nuo lauko. Pavãlo visą [sodos] lauką, ganyti emi. Rudenyj ūkininkas viršų – miežius nusikirtęs pasivalė, anam apačią – ražienas palikdamas.

4. nuskriausti atimant, nusavinant: Visus pavãlė – atsėmė arklius [į kolchozą įstojus].

5. godžiai suvalgyti: Prie valgymo ir gėrimo yra verti pagyrimo, ba viską pavalo.

6. numarinti: Pijuką pavãlė biesas. Nevalgyk nevalgyk – pavalýsim ir pakavosim. | Griekus jei man gesysi, tai nieko nebijaus; dangun pamivalysi, o ten man bus geriaus.
kàd (jį, juos…)
velniaĩ pavalýtų. Kàd juos velniaĩ pavalýtų! – ir vėl daržą nuganė!
tè balà pavãlo. Jei neduod mums – teneduoda! Te bala pavalo!
pravalýti.

1. šalinant nuo ko paviršiaus ar iš ko vidaus ką nereikalinga, trukdantį padaryti kiek švaresnį: Seniau buvo du vairuotojai – kelią žiemą pravalýdavo. Reikia pravalyti, pagilinti įtekančios [į Žuvintą] Bambenos vagą – tuomet vanduo toliau tekės į ežerą. Prieš pamokslą, lietuviškai sakytiną, lenkintojai kumščiojimais ir grūmojimais pravalo bažnyčią. Turbūt jau prasivãlė vamzdis. Dabar jis prasivalė vieną kamputį tos duobės. padaryti švaresnius (organus): Vaistai viduriams pravalýti. Įdūrus adatą, trachėja pravaloma mandrenu ir prapučiama tuščiu steriliu švirkštu. padaryti grynesnį, be priemaišų. . Kraujas prasivalytų tyru oru. kiek atskirti nuo pelų ar kitų priemaišų: Pravalytos dobilų sėklos toliau valomos ir rūšiuojamos paprastomis valomosiomis.

2. pašalinti (ką nereikalinga): Prasivalę kelmus, akmenis, vienur sklypelį išsiarėm, kitur….
akìs pravalýti imti, pradėti suprasti, suvokti: Tegu žiūri senis – akis pravalys.
suvalýti.

1. padaryti be šiukšlių ar nešvarumų, švarų, tvarkingą: Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai suvaliau. Aš užsitvėriau, ir čia tik susvalaũ, o toliau tegul būna, jei šitep. Krūvas burokų susivãliusi.

2. surinkti, sutvarkyti (ką ne (be) reikalinga, atliekama, kas trukdo ir pan): Eik, Jane, pavalgyt, bo suvalýsiu, tiek ir gausi. Reikia pjaunant medį didžiai žemai pasilenkti, viršūnę ir šakas suvalyti. Vėjų išverstiejie medžiai nebuvo suvalyti ir puvo girėje. Brolis drėkė visus daiktus po kojų ir išdrėkęs paliko nesuvãlęs. Tuo vaikus, kurie jo. stervą (vėmalus, mėšlą) buvo suvãlę, dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė smirdas. Visus [laukų] akminus suvãlė gelžkelis (buvo sunaudota tiesiant geležinkelį) . Jūs visą mėšlą suvãlot (imate, ką tik duoda) . Iš miesto ka ateina, viską suvãlo (visus grybus surenka) . Kiti turtus suvãlė, o ma [n] tik utėlės liko. Kunigo naudą reik suvalyti. Jonas suvãlė pinigus! Šis darbas visą mano laiką atliekamą nuog kitų reikalų suvalo. Kai du pešasi, trečias naudą suvalo. Tegu ji nusineš į kapus tuos tūkstančius, ką ji susivãlė, tegu pasiima viską. suburti, suvienyti: Buvo suvalytas prie savo žmonių. Kurs. juos kaip aveles į vieną kaimenę suvalysiąs bei ant žaliuojančios lankos ganysiąs. Kristus ėryčius į savo glėbį suvalys ir savo antyje nešios. Tesusivalo Aaronas prie savo žmonių.

3. nuimti nuo lauko, suvokti, sudoroti (derlių): Javus suvalau, suvokiu, sukopiu. Suvalaũ javus nuo lauko. Pasisekė suvalýti javus ir gražų šieną. Bėkim, skubykimės greit suvalýt vasaroją. Kad norėdavai suvalýt javus, tai jau negulėsi: anksti kelt, vėlai gult. Ka da tei [p] lys, tas lytus padarys badą – negalės žmonys suvalýt javų. Anie tus grūdukus sausus suvãlo, nė varpikė nepražūs an dirvos. Vieni nepajėgėm suvalýt – tę ūkis buvo. Padėdavo ir šienus suvežt, ir suvalýt. Jau suvãlėm ir vėlyvą vasarojų. Suvãlo tei suvãlo [derlių],
ale kiek i liekta. Savo dirvą geriaus įkrečia, ir daugiaus javų kas mets suvalo. Žmonės … šieną suvãlo iš pievų. Žmonės dabar meldžiasi, kad Dievas gražų orą duotų rugiams suvalyti. Parubežiniai ūkininkai ne viską iš laukų suvalydavo. Suvalýkit, būrai, šieną, susigadys jumis žiemą. Suvalysiu visa, kas man užderėjo. Laukai balti, bet nėr gana pjaujančių ir suvalančiųjų. Savo darbus nuo laukų būsi suvalęs. Tą šieną suvãlo, ir vėl iš galo. Gražiai susivãlėm miežius, be lietaus. Viską susivãlęs, gali kulti. Aplink numus kas yra, turi pats susivalýti, bet tas viskas par menkai yra, neužtenka [šieno]. Kitų seniai susivalė, o jie vis paskutinieji. išimti, iškopti (medų): Išmintingai bitininkaudamas gali per šitą įtaisymą daugiausiai medaus suvalyti.

4. godžiai suvalgyti, suėsti: Kando mėsą, pyragą ir nuodaliai viską suvalė. Aš plutas visada suvalaũ. Jiems javus suvãlė tie bikonai. Kiek aš išmečiau (išvėmiau) , tiek tas šuniukas suvãlė.

5. paimti, pasiimti iš gyvenimo. Dievas tą žmogų suvãlė. Dievas jį suvalė. Teisus buvo Dievas, suvãlęs mano vyrą pijuką ir rūstą anytą. Dievas muni suvalýs. Jėzau, rėdyk mus su viernumu, ik smertis mus suvalo. Kad smertis man jau artysis, sumivalyk, ak mielasis. Širdies stabo ištikimas jį nemislytinai staiga į anus amžius suvalė. Su didžiu blagnijimu atgalios savęsp suvalydlavo. Oi žeme žeme, žemele siera, suvalei tėvą ir motinėlę. Žemė juoda viską suvalo.

6. vesti, paimti į žmonas: Visi anos kratės, o Jūzapelis suvãlė, apsikorė su tokiu velniu. Tokia paliko, gerai, ka tas vaikis suvãlė. Džiaukias, ka suvãlė – ką su vaiku būtų dariusi?! Pačiam [našlė] liko – galėsi suvalýti. Kaip našlys liks, tai dar katrą suvalỹs. Tokios negražios mergos – kas jas be pinigų suvalìs.
kàd (tave, jį…)
suvalýtų. Kàd tave suvalýt! – už rankų imas [šaltis]. Kàd tave suvalýt, kap tu man daėdei in gyvam kauli! A, kàd ją. suvalýtų!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>valýti, </b>vãlo, vãlė. <br/>1. <span class="explanation">daryti švarų šalinant nešvarumus, šiukšles, atliekas, visa, kas nereikalinga ir pan, šveisti, švarinti, kuopti: </span> Valýti švarką. Šepetukas nagams valýti. Ąžuolo žievelės dantis gerai valo. Ale kap indus vãlo to ąžuolo kempinelė! Atėjęs Adomo priemenėn, Užubalis ilgai valo snieguotus medinius. Kad ir gatves valìs, bet vis mieste, o kaime neunoras būt. Valýti triobą, jei labai prikreikta. Tik valýk ir valýk, o kas jau tę ir valýt? Liepė valýt kapus ir kavotis. Aš ausis su vata valaũ. Mamai reiks ausį vežt valýt: negirdžia, ką kalbam. Paimk žarnas valýtien. Prūdą vãlė žmogelis – rado skrynę piningų. Versmė ažaugus [žolėm] – nevalýta. Vãlo vyrai Aistą, muša vėgėles spatais. Balų tas ravas nevãlo <span class="explanation"> (nenutraukia vandens) </span>. Ežerai ir tvenkiniai valomi žemsiurbėmis. Kad dažniau būtų buvęs valomas, tai ir auksas būtų nusitrynęs. Valýti upės dugną (vagą). Šulinį valýti. Valomasis kasinys. Valomasis dirvožemio drėkinimas. Vãlomoji adata. Koks mėnesis liepos, toks bus ir sausis, kas tame mėnesyje kiemo nevalo, tas su rezginėmis žiemą ubagaus pašaro. Aš sėtinius valau. Valydama daržoves pietums Plonienė ir užsisvajojo. Pienikes valýti daug darbo. Ungurys tura gyvas būt, kad valái. Pastatė nevalýtų <span class="explanation"> (netašytų) </span> medžių triobelę. Vãlo mišką, jaunus medelius palieka. Girininkas vãlo girią – pasirenkam [sausuolių]. Pernai vasarą joj bulbas vãlė <span class="explanation"> (ravėjo) </span>. Daugiau nėko negal padaryti, tik kaminus vãlo <span class="explanation"> (krečia) </span>. Pečių reik valyti jauname mėnesė [je]. Valýti arklį (grandykle). Netikėtai perskaičiau savo išspausdintus eilėraščius ne kur nors prie stalo, skaitykloje, bet žirgus valydamas. Kas mane maitins, kas mane valỹs senatvė [je] ?. Kalbą valyti dera lygiai taip, kaip kūną dera nuprausti kiekvieną prastą rytą. Pasakyčiau, kad minėti straipsniai valo katalikystę, o ne teršia. Valė nuo nusidėjimų dvasią. Valýti partiją, valdžios aparatą. Dumblinas – kai šulinį vãlęs. Taip panéikė [marčią] – yra batų vãlomas autas!. Valýtis batus. Mes einam čia, purvyną nešam, o jumiem valýkis. Bene ji kada vãlosi, juodsubinė?! Ir tvartus valýtis turėjo [melžėjos]. Ir nūnai valomės – ar tik nesulauksime kunigienės?! Jei valantis šepetys iškrinta, gėdą apturėsi. Dažnai ančiukai mėgsta išeiti į krantą, ten ne tik šildosi ar valosi plunksnas, bet ir lesinėja. <span class="explanation">švarinti (vidurius): </span> Valýti vidurius. Vãlantys vaistai. Barškulaičiai takus vãlo, kap pūslės uždegimas, valnina. Duoti kiekvienam iš jų pagal ligą: raminamo, pastiprinamo, paleidžiamo, valomo vaisto. Bruknys labai vãlo kosulius. Valomosios klizmos. Varo par nosį tą gumą, turi skrandis te valýtis. Busilo vaikai labai skystai vãlos. Fizinio mokytojas aiškino, kad bėgant valosi plaučiai. <span class="explanation">nuiminėti, kraustinėti, nurinkinėti (stalą): </span> Jau tėvas stalą vãlo, puodelius neša į lentyną – reik eit ma [n] žiūrėt. Kad piršliai ilgai nesėdėtų, reikia visad pavalgius greitai valyt stalą. <span class="explanation">daryti gryną, šalinti priemaišas, sodrinti: </span> Valytas cukrus. Valýta degtinė. Valýtasis benzinas. Tos žolės labai didelis vaistas: kraują vãlo. Geriu dirgėles ir petruškas, tai kraują vãlo. Kravauninkas kraują vãlo, gal i stiprina. Parkų augalai valo orą, skleidžia malonų, gaivų kvapą ir mažina triukšmą. Iš vieno viedruko į kitą – taip ir vãlo [medų su koriais], kol ans švarus yra. Sakydavo, ka po kiek tę metų vãlosi auksas. Tas kada vãlosis auksas, tai jo išeina iš žemės dujos kokios kada ne kada, – ir pasirodo. <span class="explanation">skirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, vėtyti: </span> [Iškūlę] tus grūdus valýdavom. Su ranka suka [arpą] ir vãlo: javai byra į priekį, pelai byra į užpakalį. Ar javus valýdavo, ar ką – visur duodavo [užmokestį]. Valýtų grūdų negalima buvo duona kept. Javų vãlomoji mašina. Vãlomos mašinos atsirado jau čia priš pat karą. Valomosios skirstomos į pirminio, pagrindinio ir papildomo sėklų valymo mašinas. <br/>2. <span class="explanation">šalinti nuo ko, iš kur (nešvarumus, šiukšles, ką nereikalinga ir pan): </span> Valýti sniegą nuo kojų. Valýti riebalus nuo pirštų. Atsiradusią dėmę reikia valyti tuojau, nes įsigėrusią į pluoštą, pridžiūvusią daug sunkiau valyti. Reikia sulaužyt, susmulkyt, ka jau móters galėtų paskui į savo mintuvus išbaigt valýt tuos spalius. Aš turiu tokį bėrį, tai tą turėsi per dieną šert ir mėšlus valyt. Grįžęs į Berčius, Kazys sužinojo naujieną: apylinkėj valomi raudonųjų desantininkai. Žmogus milinio švarko rankove valosi prakaitą. <br/>3. <span class="explanation">imti nuo lauko, vokti, doroti: </span> Valaũ javus į skūnę. Javus valyti. Jis jau valo javus nu lauko. Valýti šieną į daržinę. Valýti derlių, javus, šieną, vasarojų. Mes jau baigiam valyt, tik padraikos liko ant lauko. Rugius iškuldavom, kol vasarojų valýdavom. Atėjo ruduo, pradėjo sviete valýt vasarojų. O vei dar nevalýts ant lauko stov vasarojas. Motina su tavo seserimis valo rugius, melžia karves, ravėja daržus ir sukasi apei kitus darbus. Nuog šio laiko tu šiose pelkėse valysi daug šieno. Tai ūktveris dalgį plakė, jojo šeima šieną vãlė. Vėjus sėsi – audras valysi. Ale kas nenor drauge sėti, tas ir netur drauge valyti. Kas šykštai sėjas, tas šykštai ir valys, kas žegnonėje sėjas, tas žegnonėje ir valys, tai yra bagotai. <span class="explanation">doroti, vokti (lauką, dirvą): </span> Dar nevalýtas laukas. Sustoję pailsėti, vyrai ėmę šnekėti, kas visiems labiausiai rūpėję: apie tai, kad gal jau paskutinį kartą į savo aruodą valąsi šias dirvas. <br/>4. <span class="explanation">šalinti nuovalas, placentą: </span> Ot kantri karvė: ir vãlė – ir nerėkė. Aš negaliu dar̃ valýt – gimta išeis [karvei]. Ar jau karvė vãlos? Vãlos karvė po teliuku ilgai – kokią savaitę. <br/>5. <span class="explanation">kastruoti: </span> Nevalýtas, su pautais paršas. Valýt reik paršas – be degtinės neis niekas. Reikėjo pirma paršiukus, aviniukus valýt. <br/>6. <span class="explanation">grobti, glemžti: </span> Plėšikai turtą vãlė. <br/>7. <span class="explanation">godžiai valgyti, gerti: </span> Ir gėrėdamisi veizi, kaip godžiai valo viską išalkęs broliukas. Alau, alau, aš tave valau, kol gyvas būsiu, tave valýsiu. <br/>8. <span class="explanation">naikinti, žudyti: </span> Aš tariau, mans Dieve, nevalyk mane pusėje mano amžio. Ar jau baigenà tave vãlo? Ponas Dievas jį valo. <br/><b></b> bãlas nevalỹs</b> <span class="explanation">nieko neatsitiks</span>. Neisiu dirbti, bãlas nevalỹs! <br/><b>ką̃ širdìs vãlo</b> <span class="explanation">ko tik nori: </span> Išpestyta, ėda, ką širdìs vãlo. Dabar gali pirkti ką̃ širdìs vãlo, tik turėk piningo. <br/><b>kẽlią valýti</b> <span class="explanation">rengti sau valdymo barą: </span> Atleido tą Lozaraitį, vãlo kẽlią nu visų baltųjų. <br/><b>kíek dūšià (širdìs) vãlo</b> <span class="explanation">ko tik nori, iki soties, užtektinai: </span> Tura visa ko, kíek širdìs vãlo. Imk, kíek dūšià vãlo. <br/><b>širdis vãlo</b> <span class="explanation">gali valgyti: </span> Akys mato, bet širdìs nevãlo. <br/><b>vélnias nevalỹs (nevãlo) </b> <span class="explanation">nieko neatsitiks</span>, neatsitinka. Vélnias nevalỹs, kad nerūkęs valandžikę pabūsi. A, tokį pasiutėlį nė velnias nevalo. <br/><b>apvalýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti švaresnį, aptvarkyti: </span> Apvalaũ vaiką. Apvalýti takelį. Apvalýti kambarius. Tamsta apvaléi [namus] – švariau. Reik eiti darbą dirbti, pareisi – tiktai biškį pašersi, apvalýsi [vaiką]. Parvažiuoja, tai visada apvãlo langus. Apvãlė, padarė tvarką. Reik tą ligonį apvalýti, reik pasitaisyti. Didesniuose miestuose ir ypačiai vaistinyčiose (spitolėse) daugiausiai apserga tie, kurie tur prižiūrėti ligonius ir juos apvalyti. Kasdien … apvalydavau spaustuvę, užkurdavau (žiemą) krosnis. Iškirsdami netinkamus toliau auginti medžius, miškų ūkio darbuotojai ne tik paruoš reikiamą medienos kiekį, bet ir apvalys miškus. Vasarą mergelės turia daržuką <span class="explanation"> (darželį) </span> apvalýti. Gailestis apvalỹs tave. Jie savo kalboje sukaupė visa, kas buvo vertingiausio rusų liaudies kalboje, tą kalbą apvalė, meistriškai apdorojo ir ištobulino. Gražumą asabos iš panos veido vyras par vieną dieną apvãlo. Neisim jų gaudyt, tai jie ateis ir mus išpjaus, reikia apylinkę apvalyt. Sūnus … kūną … afieravojo …, idant … būtumbime nuog visų nuodžių apvalýti. Nė vienas raupso mūsų atatolint ir mūsų ant dūšios nuog nuodėmių apvalyt negali, tiektai patis V. Christus. Apsivalýti yra apsičiuinyti, apsigerbti, gerbtis. Apsivalýti batus. Jis kalbėjosi daugiau su tėvu, tvarkė pakinktus vestuvėms, šveitė arklius, apsivalė kiemą ir klojimą. Neik pūkuotas, apsivalýk. Jei neapsìvalai, neapsigerbi, kam dar i vargti. Noru apsiskusti, apsìvalyti – trečia diena nesiskutęs. Į šokius neida [vo] m, siūda [vo] m, apsivalýda [vo] m puikiai. Kiekvieną rytą turi apsivalyti kaip prieš kalėdninkus. Mes šeštadienį buvom pradėję apsivalýt. Viena kiek apsivalaũ, apsitvarkau. Y [ra] toks būriukas, ka labai apsivalaũ, i toks būriukas, ka labai apsileidžiu. Ką, Dieve, apsivalỹs, kad ji jau vos paeina. O Vincukui, kai pavasarį ataugo ir apsivalė ragai, vėl grįžo piktas būdas. Žaizdai apsivalius, šoniniame blauzdos paviršiuje išpjautas atitinkamo dydžio lopas. Apsivãlė kaimas, kaip ana išvažiavo. Tegerie, greičiau nusprogs – apsivalýs žemė. Par mielaširdystę ir tikėjimą apsivalos nuog griekų. Visi turam apsìvalyti, sako, o kiek žūlikų. Ją apėmė mirštančio žmogaus troškimas apsivalyti. Žmogus tobulėja nuolatos dvasiškai apsivalydamas. <span class="explanation">pasidaryti grynam, be priemaišų, pasišalinti priemaišoms: </span> Čia mūs šilelis, žali plaučiai, apsivãlo [oras]. <br/>2. <span class="explanation">pasišalinti nuovaloms: </span> </span> </span> Va, apsivãlė kuo gražiausia [karvė] – veršiavos gražiai. Kad atsivedusi karvė greičiau apsivalytų, prie uodegos pririša seną šluotą. <br/>3. <span class="explanation">apvogti, apiplėšti: </span> Apvãlė juodu – ir tušti. Jis miegojo šiandien kluone, nes bijojo, kad naktigonininkai gali apvalyti jo sodelį. Netoli buvo vagių gyvenvietės, tai jie viską naktimis apvalydavo. <br/>4. <span class="explanation">išmarinti: </span> Praeitą žiemą apvãlė tus seniukus. <br/><b>atvalýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šalinti šiukšles, nešvarumus ar šiaip ką nereikalingą, padaryti švarų, atšvarinti: </span> Jeigu kelius atvãlo, gali nueit krautuvėn. Atvãlo klojimo vieną vietą i bera [grūdus] su bertuve. Tam reikalui. atvalyta vieta, kur būti staklėms. Greita visa atsivãlė, užgijo žaizda. <br/>2. <span class="explanation">išeiti placentai, nuovaloms: </span> Karvė sunkiai atsivãlo, jei terpukalėdy siuvi. <br/><b>davalýti</b>. suvalyti 1. <br/><b></b><br/><b>širdìs nebdavãlo</b> <span class="explanation">negali valgyti: </span> Akės mato, širdìs nebdevãlo. <br/><b>įvalýti</b>. <span class="explanation">suvalyti, sudoroti, suimti nuo lauko (derlių): </span> Įvalau javus į skūnę. <br/><b>išvalýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šalinant nešvarumus ar ką nereikalinga padaryti švarų, iškuopti: </span> Drabužiai švarūs, išvalýti. Išvalýti visus kambarius. Karvidę išvalýti. Liepė tvartą išvalýt, voratinklius išgrebot. Tol neleisu ant pusrytės eiti, kol kūtalę išvalýs. Prieš vežant rugius išvalyk jaują. Prašom gaspadoriaus jaują išvalyt, kelius ištaisyt. Turu dar ir išeinamas išvalýti. Pavarys bobas – išvãlo su pagaliukais [parką]. Kad gerai išvalýsi, neliks jokios žymelės. Grabes išvalýt reikė, krūmus iškirst [prie kelio]. Ka nebiprigirdu, munie išvãlo ausis, aš apent girdu. Šiltą saulėtą dieną išvalome avilius ir patikriname lizdus. Būtų graži pieva, šitą raistą išvalius. Reiks bernelis paguldyti ir jo pypkę išvalyti. Išvalė žvirblelį, iščystijo. Iki ežero kad būt išvãlę upę, nebūtų likę ežere vandens. Anksčiau miškas buvo, o dabar išvãlė. Visą tą [miško] šmotelį turi išvalýt, sudegyt, palikt gryną. Jei kur miškelis, tai lygu stiklinė išvalytas, išgenėtas, niekur sausos šakelės – nei ant žemės, nei ant medžio. Eglę nupjovė apysausę, galus nupjovė, vidurį išvãlė. Reik sveikatos: kol išpjausi medį, išvalýsi, ten traiškysis [susispietusios bitės]. Prašysiu, kad ateitų išvalýt kaminus. Vyrai išlaužia su mintuvais [linus], o mes. jau išvalýdavom. Boba, tuos linus išvalius, padaro galą audeklo. Katės išvãlė visą namą – pelių neužgirsi. Išsivalýti dantis. Rýto išsivalýsiu, grindis išsišluostysiu – bus švaru. Reikia pirkią prieš šventę išsivalyti. Iš beržo šakiukių ar eglinę [šluotą] susiriši i išvalaĩ [krosnį]. Aš išsivaliaũ, o ji nieko nesusipranta padėkot. Lai ans išsivalýs kambarius gerai, trobas išsiplaus. pė pati išsivalo, stipria srove išmušdama sąnašų ir dumblėtų seklumų kamščius. Kad neišdžiūsta gerai [linai], tai sunku myt, neišsivãlo, susigadina linai paskui. <span class="explanation">padaryti švarų (organizmą): </span> Vaistas viduriams išvalyti. Išvãlė tus plaučius, išėmė [v] andenį. Mielės išvalìs vidų, vidurius visus visur. Ridikų liepia duot [avims] nuo tų blakių – išvãlo jeknas. Sveika valgyti [svogūnų] laiškai – skilvį išvalo. Busilo vaikai išsivãlo patỹs gražiai. <span class="explanation">padaryti gryną, pašalinti priemaišas: </span> </span> Gerai neišvalius oro, į cilindrus patekusios dulkės gali per labai trumpą laiką visiškai sugadinti stūmoklius. Valyti išvãlėm visus šaltenius, išlaistėm [vandenį]. <span class="explanation">atskirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, išvėtyti: </span> Buvo arpas toksai: suka, pilia grūdus – ir išvãlo labai gražiai. Per arbą išvalýdavo i vieną kartą, i du. Par dieną kuliam, par naktį arpavojam, kol išvãlom tuos grūdus. Patims reikėjo išvalýti ant vėjo: kretalai buvo, įkratysi ten, purtysi, vė [ja] s pūs i nuneš tas dulkes. Geriau sėklos išvalomos ir išrūšiuojamos sudėtingomis valomosiomis. Par vėją tai išsivalýdavo švariai. O paskuo kretulas y [ra] toksai, ant vėjo ir išvãlos grūdai. Pri kaimyno turi vežties, išsìvalyties grūdus. Lęšiukus sėjom: nurauni, in kupstukus surauni, nukuli, išsivalaĩ ir verdi. Pijokas, užveisė tokią sėklą – a kumet išsivalýs?! <br/>2. <span class="explanation">pašalinti iš kur (nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga): </span> Išvalaũ mėšlus iš staldo. Nevalę neišvalys mėšlą, t. y. neišdirbs, neišbengs. Vaiką užauginai, šūdus išvaleĩ, o daba – matyk, kas darose. Jei paliksi raugą duonmaišė [je], tai greit įrūgsta, o jei išvalái, tai ilgiau stova, kol įrūgsta ana. Kaip išvãlo [vašką], tai kočiodavo plonai, bitims ka norėdavo įdėti. Jie atvažiuo [ja] tik slyvukus nusiskyt, o kad dilgėles išvalýt – ne. Po nuėmimo apynių reikia iš naujo žemę perartie ir žoles išvalytie. Ieškoma būdų bei priemonių, kaip greičiau ir pigiau išvalyti iš laukų piktžoles. Paki išvãlė tuos [negyvo teliuko] mėsagalius iš karvės. Nuo šlapumo labai gerai vosilkos – išvãlo vandenį iš kūno. Išvalėme slavybes iš rašomosios kalbos, išvalysime ir iš pavardžių bei vietovardžių. <br/>3. <span class="explanation">pasišalinti nuovaloms: </span> </span> </span> Karvė jei sveika, greit išsivãlo. Kap jau apsiteliuoja, karvėmi šitus žiedukus geltonažiedės renkam, ka išsivalýtų. <br/>4. <span class="explanation">iškastruoti: </span> Ižvalýsim paršą – bus gardesnė mėsa. Tus paršas ižvalýtas – bus gera mėsa. Turiu arklį, ale ketvirtą žiemą neišvalýtas eržilas – negaliam susitvarkyt. Šitie jaučiai ramūs, išvalýti. Ar seniai meičiūkai išvalýti? <br/>5. <span class="explanation">grobiant ištuštinti: </span> Išvãlė mums bjaurybės svirną i staldą – palikom kaip pirštai. <span class="explanation">visus išgrobti, pasisavinti: </span> Vokyčiai grūdus išsėmė, išvãlė. Ypač sunkūs buvo I pasaulinio karo metai, kada vokiečiai visiškai išvalydavo grūdus iš valstiečių svirnų. <br/>6. <span class="explanation">godžiai išėsti, išryti: </span> Ką tu jai. nepaduosi, viską išvãlo čystai. <br/><b>nuvalýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šalinant nešvarumus, šiukšles arba ką nereikalinga padaryti švarų, nukuopti: </span> Nuvalaũ stalą. Nuvalyk pušnis. Nuvalýti batus šepečiu. Nuvalýti nosį plika ranka. Žaizdą gerai nuvalýti. Nenuovalyti. Nuvalýk suolą – nė atsisėst negalima. Nuvalýk aplaistytą stalą. Dieną nuvãlė [kelius], naktį vėl užvarė [sniego]. O kai veselninkai duodavo degtinės butelį, tai tada nuvalydavo [užtvertą] kelį ir praleisdavo važiuoti. Nuvalo vokietė šaukštus – senutei neskanu valgyti. Išrauni grybą, tu jį nuvalýk, sėklą palik [miške]. Tą žirgą jis nuvalo, pašeria ir vaikštinėja sau tam dvare. Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai nuvaliau. Ir tu tad nuvalyk širdį tavą. Nuvãlomoji šventė, nuvãlomosios iškilmės. Paskui ir prieštaravusieji džiaugsis turėdami nuvalytą gražią lietuvišką pavardę. <br/><b>nuvalýti</b>nai. Nenuovalytinai. Valgis tur būti nuovalytinai pritaisytas, kaip reikiant išvirintas arba iškeptas. Nusivalýti batus. Nusivalýk kojas, eidamas į vidų! Nusivalýti batus, pušnis. Daba čia pat pirtis y [ra], nueinam, nusivãlom, nusiplaunam. Man dar reikia akinius nusivalyti ir baigti giesmę. Turu uogų – reik nusìvalyti. Noru uogas nusìvalyti – reik virti. Liepos pliusiniai medžiai turi būti tiesiu, lygiu liemeniu, aukštai nusivalę sausas šakas. <span class="explanation">nuimti, nukraustyti, nurinkti (ppr. stalą): </span> Nė stalo nenuvaleĩ ligi pietų. Tai tu viena nuvalýk stalą. Paliko viską ant stalo – kitas turia nuvalýt. Mergos nuvalė stalą ir išėjo į virtuvę. Nusivalýkit dabar stalą, mergaitės, o aš eisiu pramigt. <span class="explanation">padaryti gryną, pašalinti priemaišas: </span> </span> Plaučių darbas yra inkvėpauti švarų orą ir iškvėpauti sugadintą ir tokiu būdu nuvalyti kraują, kad vis būtų tyras. Nusivalęs plaučiuose kraujas grįžta į kairįjį prieširdį. <span class="explanation">atsiskirti grūdus nuo pelų, išsivėtyti: </span> Ka vė [ja] s pūs, greitai nuvalýsias grūdus. <br/>2. <span class="explanation">pašalinti (sniegą ir pan): </span> Nuvãlė sniegą nuo kelių. Jei kas apdulkėję, tai reikia nuvalyti dulkės. Nuvalýk sniegą nuo tako – sunku praeit. Še lupatą, nuvalýk vaikui punkį <span class="explanation"> (snarglį) </span>. Dažai taip įsėdo, kad sunku būs nuvalýti. Nuvalýti nuo pievos krūmus. Gėlė išimama iš vazono, ir medine mentele atsargiai nuvaloma senoji žemė. Kas nuodėmių dulkes nuvalę, įsėsit į sostą žmogaus? Tu paniekinai lavoną laimingojo, kuriam šventas krikštas nuvalė visas nuodėmes. Turėjo išeit nesuteptu, idant nuvalýtų sutepimus visų žmonių. Smurgus nuo nosies nusivalýk. Nusvalyk purvyną nuo čebatų, ba kap pridžius, priskres, tada nenuvalysi. O tu pirmiau snarglį nusivalyk, – atšovė jis man. O mano siela vargiai kada įstengs nusivalyti visus tuos sielvartus, ašaras ir aimanas, kurie it hieroglifai į akmenį, taip į mano širdį ir mąstymo būdą įsigraužė. Teeina skaistyklon ir nusivalo puikybės. Nusivalýk pieną nuo lūpų. <br/>3. <span class="explanation">nuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių): </span> </span> Jau viską nuo laukų nuvãlėme. Ypačiai, kad javelius nuvalýt prisiartino čėsas. Šieną nuo pievos nuvalýti. Vasarojų reikėjo nuvalýti ir javus išsikulti. O šįmet našios avižos – ka tik nuvalýt duotų. Javai, bulbės ir daržai, viskas nuvalyta. Aš ir neturiu kur ganyt – šienai da nenuvalýti. Padėjo pasėti [bulbes], padės nuvalýti. | Lauką nuvalýti. Dar mano nenuvalýti laukai. Gyvuoliai be piemens paklaidais vaikščio [ja] rudenį laukus nuvãlius. Dienininkų prisamdė, kad laukai laiku būtų nuvalýti. Pjūties čėse niekaip negalėjo savo lauką nuvalýti. Tam tarpe laukai pasiliekt neapdirbti ir nenuvalyti…, kadangi nėra darbininkų. Rėžiūs gano, kai laukus nuvãlo. Miežiai ir avižos, kurios su pagada nusivalė nuo lauko, turės gražius grūdus. Teipogi norėjo i bernas savo javus nusivalýt. Šienas jau nusivãlė. Visi daržus jau nusivãlė. <br/>4. <span class="explanation">pasišalinti nuovaloms: </span> </span> </span> Karvė jau seniai nusivãlė, tik nuovalai da tebestovi [tvarte]. Ta karvė nenusivãlė, tai daktaras išėmė nuovalas. Karvei po veršio reik duoti atsigerti vandens su ruginiais miltais, tumet karvė greitai ir gerai nusivãlo. <br/>5. <span class="explanation">apiplėšti, apgrobti: </span> Tus ponus Blinda nuvãlė labai. <br/>6. <span class="explanation">nukristi</span>. Čia žvaigždė nusileido, nusivãlė. <br/><b>pavalýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šalinant nuo ko ar iš ko nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga padaryti švaresnį: </span> Pavalýti langus. Gal turit tepalo batam pavalýt? Nunešk paršiukams, pavalýk loviuką. Miestūse bent šaligatviai pavalýti, o čia…. Pàvalyti reik – nudulkėję. Pašluostytie reikia, pavalýtie – vis reikia moteriškės rankų. Pašluoji, pavalaĩ – ir tvarka. Eik nuog stalo – aš pavalýsiu. Rytoj, jeigu labai neprilis, reikės griovį per pievą pavalyti. Skubykimės pirmiaus iš staldų mėžinį kraustyt, o paskui, kas dar daugiaus tokių dovanėlių ten ar čia bus sudrėbta, viernai pavalýkim. Išeinam i bulbių parinkti, i runkelius pavãlom rudinį. Kaltais iškala, pavãlo tokiu padarytu skaptu [kelminius avilius]. Pabaigt, išbraukyt, pavalýt juos. galėdavo i moterys. Spaliai išbiro [iš minamų linų], moterys juos da švariau pavãlo. Pasivalýk batus. Profesorius atsivertė knygą, pasivalė akinius ir įniko skaityti. Kas iš tų obligacijų: kiek jau su anoms užpakalius pasivãlėm. <br/>2. <span class="explanation">pašalinti iš kur (ką nereikalinga): </span> Leisk, aš pavalýsiu skiedras, kad nesipainiotų po taką. Iškirtus reikia pavalýt [miške] šakos. <br/>3. <span class="explanation">nuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių): </span> </span> Pavalaũ javus nuo lauko. Pavãlo visą [sodos] lauką, ganyti emi. Rudenyj ūkininkas viršų – miežius nusikirtęs pasivalė, anam apačią – ražienas palikdamas. <br/>4. <span class="explanation">nuskriausti atimant, nusavinant: </span> Visus pavãlė – atsėmė arklius [į kolchozą įstojus]. <br/>5. <span class="explanation">godžiai suvalgyti: </span> Prie valgymo ir gėrimo yra verti pagyrimo, ba viską pavalo. <br/>6. <span class="explanation">numarinti: </span> Pijuką pavãlė biesas. Nevalgyk nevalgyk – pavalýsim ir pakavosim. | Griekus jei man gesysi, tai nieko nebijaus; dangun pamivalysi, o ten man bus geriaus. <br/><b></b> kàd (jį, juos…) <br/><b>velniaĩ pavalýtų</b>. Kàd juos velniaĩ pavalýtų! – ir vėl daržą nuganė! <br/><b>tè balà pavãlo</b>. Jei neduod mums – teneduoda! Te bala pavalo! <br/><b>pravalýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šalinant nuo ko paviršiaus ar iš ko vidaus ką nereikalinga, trukdantį padaryti kiek švaresnį: </span> Seniau buvo du vairuotojai – kelią žiemą pravalýdavo. Reikia pravalyti, pagilinti įtekančios [į Žuvintą] Bambenos vagą – tuomet vanduo toliau tekės į ežerą. Prieš pamokslą, lietuviškai sakytiną, lenkintojai kumščiojimais ir grūmojimais pravalo bažnyčią. Turbūt jau prasivãlė vamzdis. Dabar jis prasivalė vieną kamputį tos duobės. <span class="explanation">padaryti švaresnius (organus): </span> Vaistai viduriams pravalýti. Įdūrus adatą, trachėja pravaloma mandrenu ir prapučiama tuščiu steriliu švirkštu. <span class="explanation">padaryti grynesnį, be priemaišų. </span>. Kraujas prasivalytų tyru oru. <span class="explanation">kiek atskirti nuo pelų ar kitų priemaišų: </span> Pravalytos dobilų sėklos toliau valomos ir rūšiuojamos paprastomis valomosiomis. <br/>2. <span class="explanation">pašalinti (ką nereikalinga): </span> Prasivalę kelmus, akmenis, vienur sklypelį išsiarėm, kitur…. <br/><b></b> akìs pravalýti <span class="explanation">imti, pradėti suprasti, suvokti: </span> Tegu žiūri senis – akis pravalys. <br/><b>suvalýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti be šiukšlių ar nešvarumų, švarų, tvarkingą: </span> Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai suvaliau. Aš užsitvėriau, ir čia tik susvalaũ, o toliau tegul būna, jei šitep. Krūvas burokų susivãliusi. <br/>2. <span class="explanation">surinkti, sutvarkyti (ką ne (be) reikalinga, atliekama, kas trukdo ir pan): </span> Eik, Jane, pavalgyt, bo suvalýsiu, tiek ir gausi. Reikia pjaunant medį didžiai žemai pasilenkti, viršūnę ir šakas suvalyti. Vėjų išverstiejie medžiai nebuvo suvalyti ir puvo girėje. Brolis drėkė visus daiktus po kojų ir išdrėkęs paliko nesuvãlęs. Tuo vaikus, kurie jo. stervą <span class="explanation"> (vėmalus, mėšlą) </span> buvo suvãlę, dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė smirdas. Visus [laukų] akminus suvãlė gelžkelis <span class="explanation"> (buvo sunaudota tiesiant geležinkelį) </span>. Jūs visą mėšlą suvãlot <span class="explanation"> (imate, ką tik duoda) </span>. Iš miesto ka ateina, viską suvãlo <span class="explanation"> (visus grybus surenka) </span>. Kiti turtus suvãlė, o ma [n] tik utėlės liko. Kunigo naudą reik suvalyti. Jonas suvãlė pinigus! Šis darbas visą mano laiką atliekamą nuog kitų reikalų suvalo. Kai du pešasi, trečias naudą suvalo. Tegu ji nusineš į kapus tuos tūkstančius, ką ji susivãlė, tegu pasiima viską. <span class="explanation">suburti, suvienyti: </span> Buvo suvalytas prie savo žmonių. Kurs. juos kaip aveles į vieną kaimenę suvalysiąs bei ant žaliuojančios lankos ganysiąs. Kristus ėryčius į savo glėbį suvalys ir savo antyje nešios. Tesusivalo Aaronas prie savo žmonių. <br/>3. <span class="explanation">nuimti nuo lauko, suvokti, sudoroti (derlių): </span> Javus suvalau, suvokiu, sukopiu. Suvalaũ javus nuo lauko. Pasisekė suvalýti javus ir gražų šieną. Bėkim, skubykimės greit suvalýt vasaroją. Kad norėdavai suvalýt javus, tai jau negulėsi: anksti kelt, vėlai gult. Ka da tei [p] lys, tas lytus padarys badą – negalės žmonys suvalýt javų. Anie tus grūdukus sausus suvãlo, nė varpikė nepražūs an dirvos. Vieni nepajėgėm suvalýt – tę ūkis buvo. Padėdavo ir šienus suvežt, ir suvalýt. Jau suvãlėm ir vėlyvą vasarojų. Suvãlo tei suvãlo [derlių], ale kiek i liekta. Savo dirvą geriaus įkrečia, ir daugiaus javų kas mets suvalo. Žmonės … šieną suvãlo iš pievų. Žmonės dabar meldžiasi, kad Dievas gražų orą duotų rugiams suvalyti. Parubežiniai ūkininkai ne viską iš laukų suvalydavo. Suvalýkit, būrai, šieną, susigadys jumis žiemą. Suvalysiu visa, kas man užderėjo. Laukai balti, bet nėr gana pjaujančių ir suvalančiųjų. Savo darbus nuo laukų būsi suvalęs. Tą šieną suvãlo, ir vėl iš galo. Gražiai susivãlėm miežius, be lietaus. Viską susivãlęs, gali kulti. Aplink numus kas yra, turi pats susivalýti, bet tas viskas par menkai yra, neužtenka [šieno]. Kitų seniai susivalė, o jie vis paskutinieji. <span class="explanation">išimti, iškopti (medų): </span> Išmintingai bitininkaudamas gali per šitą įtaisymą daugiausiai medaus suvalyti. <br/>4. <span class="explanation">godžiai suvalgyti, suėsti: </span> Kando mėsą, pyragą ir nuodaliai viską suvalė. Aš plutas visada suvalaũ. Jiems javus suvãlė tie bikonai. Kiek aš išmečiau <span class="explanation"> (išvėmiau) </span>, tiek tas šuniukas suvãlė. <br/>5. <span class="explanation">paimti, pasiimti iš gyvenimo</span>. Dievas tą žmogų suvãlė. Dievas jį suvalė. Teisus buvo Dievas, suvãlęs mano vyrą pijuką ir rūstą anytą. Dievas muni suvalýs. Jėzau, rėdyk mus su viernumu, ik smertis mus suvalo. Kad smertis man jau artysis, sumivalyk, ak mielasis. Širdies stabo ištikimas jį nemislytinai staiga į anus amžius suvalė. Su didžiu blagnijimu atgalios savęsp suvalydlavo. Oi žeme žeme, žemele siera, suvalei tėvą ir motinėlę. Žemė juoda viską suvalo. <br/>6. <span class="explanation">vesti, paimti į žmonas: </span> Visi anos kratės, o Jūzapelis suvãlė, apsikorė su tokiu velniu. Tokia paliko, gerai, ka tas vaikis suvãlė. Džiaukias, ka suvãlė – ką su vaiku būtų dariusi?! Pačiam [našlė] liko – galėsi suvalýti. Kaip našlys liks, tai dar katrą suvalỹs. Tokios negražios mergos – kas jas be pinigų suvalìs. <br/><b></b> kàd (tave, jį…) <br/><b>suvalýtų</b>. Kàd tave suvalýt! – už rankų imas [šaltis]. Kàd tave suvalýt, kap tu man daėdei in gyvam kauli! A, kàd ją. suvalýtų!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.