var̃dijimas (-yjimas).
1. → vardyti
2.
2. → vardyti
3.
3. → vardyti 4: Ką tas var̃dijimas padeda – senų bobų pasakos. Išnyktų burtai ir vardijimai, kad Rumšiškėse koks žmoniškas gydytojas būtų. Kiekvienai ligai buvo tam tikri vardijimai.
apvar̃dijimas. → apvardyti 2: Apžadėjimo (apvar̃dyjimo) žodis.
įvar̃dijimas.
1. → įvardyti 1: Įvar̃dijimo [girnų dalims] nereik – i taip žino. Yr daiktai, i tiek, tų įvar̃dijimų nežinau. Tie patys šokiai, tik įsivar̃dijimai kiti.
2. pavadinimas, vardas: Minėto dokumento moterų įvardijimai – krikštijamų vaikų, motinų ir kūmų asmenvardžiai. Gatvių įvar̃dijimai. | Mūsų kalboje veislių (augalų ir gyvulių) įvardijimas dabar labai margas. Giltinė žino, nuo ko tas įvardyjimas kilsta. Įvardijimo tinkamumas ir pavadinimų normiškumas. | Stambiomis raidėmis atspaustas įvar̃dijimas. Didžiosios raidės rašomos įstaigų, rašinių, laikraščių ir kitokių tokių dalykų varduose ir įvardijimuose.
3. → įvardyti
2.
4. → įvardyti 3: Be įvar̃dijimo, žinai, kad tu užmirši [nupirkti, ko reikia].
5. → įvardyti
5.
išvar̃dijimas. → išvardyti 2: Žodyno „Įvadas“ yra tam tikrų problemiškų tarties ir kirčiavimo dalykų išvardijimas. Žadėtosios žemės plotas aptariamas dar išvardijimu žymesnių gyvenusių joje tautų. Net informacijų straipsniuose nebūtinai turi būti vien pliki sąrašai bei sausas faktų išvardijimas.
pasivar̃dijimas. pavadinimas: Tie [staklių] balžėnai neturia pasivar̃dijimų.
užvar̃dijimas.
1. → užvardyti
1.
2. pavadinimas, vardas: Tas upalis Plunkė – užvar̃dijimas toks. Miškas, ir gana, ans netura nė kokio užvar̃dijimo. Užvar̃dijimų kitų [žolelių] nežinau, tik žinau, ka vaistai. Tokie šokių užvar̃dijimai buvo. Kaip jau ten buvo tas užvar̃dijimas – paviržis, teip. Seni žino ir užvar̃dijimus [girnų dalių] visus. Koks tos kningos užvar̃dijimas? | Nežinau tos kningikės užvar̃dijimo.
3. → užvardyti 2: Nuo rožės tik užvar̃dijimas tegelbsti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.