var̃žymas. var̃žymos.
1. → varžyti 1,
2.
2. → varžyti 7: Laikome savo vyriausia priederme kelti balsą prieš tokį spaudos varžymą. Kai kurie totorių varžymai buvo ne tautiniai, bet tikybiniai. Toks var̃žymas, ka Dieve saugok, nėko neduoda. Tas var̃žymas buvo baisus – jaunas ne žingsnio į šalį. Vyrams reik var̃žymo – pasileida, gera. Kooperacija, patirdama daugiau valstybės varžymų, patiria iš jos labai daug paramos.
3. → varžyti
8. Vienu varžymusi (varžymuosi) nieko neveiksit. Var̃žymos tas labai baisus, kiek galvasukio!
4. → varžyti
10. Šneka be kokio var̃žymos. Nesivar̃žymas. Įprastas kaimiečio varžymasis greitai ėmė tirpti, vos tik abiem susėdus į vežimėlį.
įvar̃žymas. → įvaržyti
1.
išvar̃žymas. → išvaržyti 4: Valstietis buvo stumiamas į neišbrendamą skurdą, į turto išvaržymą, į emigraciją.
nuvar̃žymas. → nuvaržyti
3. Valug nūsivar̃žymo papuolė [vienkiemiui žemė].
pavar̃žymas.
1. suvaržymas 2: Del kryžių kapūse visokių pavar̃žymų yra.
2. → pavaržyti
6.
3. → pavaržyti
7.
pravar̃žymas. → pravaržyti 2: Nepravaržymas.
suvar̃žymas.
1. → suvaržyti
1.
2. → suvaržyti 4: Įvežimo apribojimas (suvaržymas). Buvo suvar̃žymas biškį i ponų. veiklos draudimas, apribojimas: Rašto, švietimo suvaržymai buvo vienas iš svarbiųjų visuomeninio progreso stabdžių. Dar vienas suvaržymas mūsų ūkininkams – tai uždraudimas kreikti šiaudais kūtes. Numalšinus 1863 m. sukilimą, buvo įvesta daugybė suvaržymų. Gyvent galiama, al‘ suvar̃žymai didžiausi. Labiausiai stebėjosi moksleivių tėvai tokiomis aukomis, tokiuo susivaržymu leidę vaikus į mokslą.
3. → suvaržyti
5.
4. → suvaržyti
7. Dingo bet koks susivaržymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.