veĩslinti, -ina, -ino. veislìnti, -ìna, -ìno.
1. veisti, auginti: Platinu, veislinu.
2. vaisinti: Ans veĩslino, kol užveislino moterišką.
įveĩslinti. įveisti. . Aš sau įsiveĩslinu [pelyno].
išveĩslinti. išvesti naują veislę.
nusiveĩslinti. išnykti, išsigimti kokiai veislei: Žmogus … nebegali … išlaikyti gyvastį naminių gyvuolių, jau ir taip sumenkėjusių mūsamiame kampe ir nusiveislinusių.
paveĩslinti. užveislinti.
užveĩslinti. apvaisinti: Ans norėjo mergą užveĩslinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.