vėksė́ti, vė́ksi, -ė́jo.
1. verkšlenti, kūkčioti.
2. šūkalioti, rėkčioti.
atvėksė́ti. vėksint ateiti, atbėgti.
įvėksė́ti.
1. vėksint įeiti, įbėgti.
2. įsileisti vėksėti: Nėčius papykęs kad įsivėksė́jo, tai net visi juokais ėmė leipti.
išvėksė́ti. vėksint išeiti, išbėgti: Nečius supykęs išvėksė́jo. Kur močia ejo, te išvėksė́jo ir vaikai paskui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.