įvelnėti

velnė́ti, -ė́ja, -ė́jo. darytis piktam, blogam kaip velniui: Mokos, kultūrinas, rods, geryn turėtum eiti, o velnė́ [ja] svietas. Blogė [ja] pasaulė, velnė́ [ja],
prisišauks galą.
įvelnė́ti. įgauti piktumo, suktumo: Įvelnė́jusi, liežiuvio negalia prilaužti gražiai paprašyti. Jaunas daktariukas dar geras, dar neįvelnė́jęs.
išvelnė́ti. pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: Išvelnė́ [ja] vaikai nebaudami. Išvelnė́jo didis mažas, nebė [ra] doros nė už tvoros.
suvelnė́ti. pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: Suvelnė́ję žmonys, nebtura linksmumo, meilumo. Aš pati esu suprastėjusi, suvelnė́jusi, o buvau nūlanki. Suvelnė́jęs svietas, ne iš darbo gyvena, iš gudrystų. Dabar ir advokatai suvelnėjo. | Suvelnėjusi jo sąžinė. Susivelnė́jęs svietas, be vieno galo pasidergė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>velnė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <span class="explanation">darytis piktam, blogam kaip velniui: </span> Mokos, kultūrinas, rods, geryn turėtum eiti, o velnė́ [ja] svietas. Blogė [ja] pasaulė, velnė́ [ja], prisišauks galą. <br/><b>įvelnė́ti</b>. <span class="explanation">įgauti piktumo, suktumo: </span> Įvelnė́jusi, liežiuvio negalia prilaužti gražiai paprašyti. Jaunas daktariukas dar geras, dar neįvelnė́jęs. <br/><b>išvelnė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: </span> </span> Išvelnė́ [ja] vaikai nebaudami. Išvelnė́jo didis mažas, nebė [ra] doros nė už tvoros. <br/><b>suvelnė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: </span> </span> Suvelnė́ję žmonys, nebtura linksmumo, meilumo. Aš pati esu suprastėjusi, suvelnė́jusi, o buvau nūlanki. Suvelnė́jęs svietas, ne iš darbo gyvena, iš gudrystų. Dabar ir advokatai suvelnėjo. | Suvelnėjusi jo sąžinė. Susivelnė́jęs svietas, be vieno galo pasidergė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.