įvežioti

vežióti, -iója, -iójo. vežti:

1. Dūsaudami anūkai tuos miškus eikvoję, proanūkiai vežimais miestelin vežióję. Jau jis rugius vežiója namolei. Pėdus vežiója. Mėšlus per dieną vežióti. O dar̃ žiemą mėšlą vežiójam iš ito kolchozo. Sausą šieną vežiójau. Ir medį vežiójau, ir lauką ariau pati viena. Juo. buvo vežiójama tiek kroviniai, tiek žmonės. Maisto vežiojamieji automobiliai. Karvė artigalė, ką tę ją vežiósi. Aš vežiójau džiovytų bulvių, sukorių [vaikams]. Važiavęs toks, kur paštą vežiódavai. Pieną vežiójo vežiójo – iše [jo] in didžiausias pensijas. Nė [ra] kada te vežiót, nė [ra] kada te važinėt. Visur vežiójo seserį, jokie daktarai neišgydė. Vežiójom ažniūkinėt (užkalbėti) . Daugikart vežiójom ją par daktorį. Kur nevežiója, niekas jau nepadeda. Dėdės jau nebekokia sveikata, vežiójo daktarą ir kunigą. Matom, biteles vežiója, i stoviam sustoję prie kiemo. Paskui ėmę žmonys, ponai jį vežiote vežiot, ir teip jis palikęs bagotas ir slaunus ant viso svieto daktaras. Dėkui, brolužėli, kad vežiójai kermošėlin. Po turgų vežiotas, ant rankų nešiotas, namie tarp moterų sukas. Medinis vežioja, kaulinis kapoja, o šlapias Martynas dėlioja. Vežiójas rąstus, malkas iš vienasėdžio. Su šitom bulbom vežiójos vežiójos maišus i išsivežiojo. Dar̃ paimsi amato: nusgarsujęs giedot, tai ir vežiõsis visi. Riešutus, cukierkas, būdavo, kunigas Burba kalėdodamas vežiódavos. Nevežiódavos vaikus kaip daba, išpuošei, išbuvai. Nematyt, ka cigonai vežtų senį a senutę, nematyt, ka vežiótųs. Na, čiagi ar ne Šeškaus piemenį vežiojies? važiuotam lankantis siūlyti ką pirkti: Ir žuvų buvo [seniau],
vežiójo žydai po ūlyčias. Par Užgavėnes žydas važinėjo, žiuveles vežiójo. Po kiemus vežiódavo degutą, anglis. Pas Sasnauckus kiaules ganiau, kai sarmatą vežiójo.

2. Tada gi gaudė, šaudė, vežiójo. Vežiójo, dirbos, manėm – neliks lietuvių.

3. Vežiojamasis krepšys (krepšys vežimėlis) . Tą stalą tai vežiója vežiója po pirkią, iš vieno galo kitan. Karvė tinka tik vežióti arba pjauti. Mėgsti važinėtis, mėk ir rogutes vežióti.

4. vėžinti, važinėti: Vežióti vaiką rogėmis, rogutėse. Mane te vežiójo kai kokią ponią. Poną vežiójau kaip kunigą: sėdžiu prieky. Vaistų davė, da per lauką reikė [jo] vežiótie [vaikai]. Seniau gaspadinė ir eina rugių rištų, ir daržo ravėtų, negi vežiója rately [vaiką].

5. vežti 4: Kad skaitai, tai skaityk gerai, ką tu čia vežióji (skiemenuoji) !

6. vežti 5: Nevežiók (gausiai nedažyk) tep, bo dažalo maža.
apvežióti. visur vežioti.
atvežióti.

1. atvežti 1: Bloga, kai reikia žiemą šienas atvežiót: barstos. Laivai atvežiojo iš Afrikos dramblio kaulą, beždžiones, povus.

2. baigti vežioti: Jau pusę laiko mane atvežiójo, bet gaila, kad nebebus kas veža.

3. nuvežti ir parvežti atgal: Pernai mane žentas atvežiójo Šidlavon (į Šiluvos atlaidus), gal daugiau neteks.
įvežióti. įvežti 1: Ką vasarą invežiósi, tai žiemą išpešiosi.
išvežióti. išvežti:

1. Po karo išvežiójo viską tenai. Perniai sūnus kapčių bulbų išvežiójo. Vai žentai žentai, vaikeli mano, tau nepaimtie miela mano dukrelė, neišvežiótie didžioja pasogelė. Jau nei vežimu tos bėdos neišvežiosi. Ant rudenio pradėjo plėmuot va tokiais taškeliais, gerai, kad žentas išsivežiójo [antaninius obuolius]. O tie visa su arkliais išsivežiójo iš jo. Visus išsikirto, išsivežiójo beržus. važinėjant paskirstyti: Prekes išvežióti po parduotuves. Vežimas (trėmimas) buvo, pas mum atavežė visa, ką jau [jie] turėjo, išvežiojo [pas žmones] turtą. Mėšlą po lauką išvežiójo ir išmėtė. Išvežiója po laukus [linus],
tada iškrato, paki sudžiūsta, riša kūliuos ir veža klojimuos. Kai išmirksta, reikia išvežiót [linus] ir paklot an dobilyno, an rugienos. Pieno pieninėn nebenešam, vaikai išsivežiója.

2. Ir tą Gavėną pirmučiausia po savo kaimą išvežiódavo. Mes išvežiójom (išsaugojom važinėdami) jąją, nesumušėm. Išsivežioję karo laike malūnininką žmonės dabar priglaudė savo namų griuvėsiuose.

3. išvežti 4: Ten gyveno moterėlė, kaip išvežiójo žmonis į Rosiją. Visus ponus išvežiójo, nebė [ra] tų ponų. Čia žmonės visi išvežióti in Sibirus.

4. išvežti
6. Kap dapulsiu alkanas, tai visą bliūdelį sviesto su koše išvežiósiu (iškabinsiu) . Meška išvežioj [o] išnešioj [o] lopa medų ir guli priplyšus.
paišvežióti. paišvežti 1: Paiškirto, paišvežiójo medžią.
nuvežióti

1. nuvežti
1. Nuvežiójo kluonus. Nuvežiók paėmęs tačką tas žemes pamažėl nuo tako. Vežiója vežiója žydus, teip ir nuvežiõs (išnaikins) . Vežiojo vežiojo, kol nuvežiójo (pametė) mergaitę [kavalierius]. Šitą tvartelį nusvežiójo tenai.

2. nuvežti 1: Visą malką nuvežiój [o] in duonos žydam. Žmones visap ūtarij [o],
kap jus nuvežiój [o] mokytis.
pavežióti.

1. pavežti 1: Iki pietų pavežiójo medžius. Tėvas nedirba da kol kas, tai duktelę mokyklėn pavežiója.

2. kiek vežioti, vėžinti: Te pasižiūria vieni kitų Gavėną, pabando, pavežiója. Ir po miestelį nepavežiojo, bjauriais žodeliais baisiai koliojo.

3. pastumdyti: Pavežiójo po petelnelę sustingusius riebulius i nue [jo] nuo stalo.
parvežióti. parvežti 1: Aš turiu namie šešis bėrus žirgelius, aš parvežiosiu jos aukštuosius kraitelius. Ir savo šalelėj privilioja, jos margas skryneles parvežiója.
paparsivežióti. paparsivežti: Nu, ir išsidžiovino anas jau, paparsivežiójo tuos kviečius.
pérvežioti; . pervežti
1. Anys tąnakt persivežioj [o] persivežioj [o] visa, tik paliko arklį niežuotą, jautyką ir ožį seną an vilko dalios.
prasivežióti. kiek išsivežioti: Prasivežiójo daiktus [prieš vokiečių užėjimą].
privežióti.

1. privežti
1. Anas statybos [e] rankeliojo plytas ir prisivežiójo. Tačkelyte prisvežióju, – sūnus nė kartelio, nė kartelio malkų neatavežė, nei bulbų pasodino. Turiu malkų prisivežiójęs, gana bus žiemai.

2. iki valios vežioti: Kiek aš ją po daktarus privežiójau – kaip tiek, taip tiek!
razvežióti. razvežti: Mano duktė razvežiójo per krautuvėm visa ką. Trąšas razvežiójo traktorium po lauką.
suvežióti. suvežti:

1. Javus suvežióti. Reikė [jo] kilimai šitie, takai suvežióti, viskas. Suvežiója žmones, ir dirba [kolūkyje]. Ką vasarą suvežiosi, tą žiemą išnešiosi. Ne, susivežiójam ir šieną: vienąkart tas gauna, kitąkart tas gauna [arklį]. Susvežió [jo] visas malkas iš miško.

2. Šitam fundamentui mano suvežióta akmenai.
užvežióti. užvežti 1: Užvežiójo rąstus ant kalno.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vežióti, </b>-iója, -iójo. vežti: <br/>1. Dūsaudami anūkai tuos miškus eikvoję, proanūkiai vežimais miestelin vežióję. Jau jis rugius vežiója namolei. Pėdus vežiója. Mėšlus per dieną vežióti. O dar̃ žiemą mėšlą vežiójam iš ito kolchozo. Sausą šieną vežiójau. Ir medį vežiójau, ir lauką ariau pati viena. Juo. buvo vežiójama tiek kroviniai, tiek žmonės. Maisto vežiojamieji automobiliai. Karvė artigalė, ką tę ją vežiósi. Aš vežiójau džiovytų bulvių, sukorių [vaikams]. Važiavęs toks, kur paštą vežiódavai. Pieną vežiójo vežiójo – iše [jo] in didžiausias pensijas. Nė [ra] kada te vežiót, nė [ra] kada te važinėt. Visur vežiójo seserį, jokie daktarai neišgydė. Vežiójom ažniūkinėt <span class="explanation"> (užkalbėti) </span>. Daugikart vežiójom ją par daktorį. Kur nevežiója, niekas jau nepadeda. Dėdės jau nebekokia sveikata, vežiójo daktarą ir kunigą. Matom, biteles vežiója, i stoviam sustoję prie kiemo. Paskui ėmę žmonys, ponai jį vežiote vežiot, ir teip jis palikęs bagotas ir slaunus ant viso svieto daktaras. Dėkui, brolužėli, kad vežiójai kermošėlin. Po turgų vežiotas, ant rankų nešiotas, namie tarp moterų sukas. Medinis vežioja, kaulinis kapoja, o šlapias Martynas dėlioja. Vežiójas rąstus, malkas iš vienasėdžio. Su šitom bulbom vežiójos vežiójos maišus i išsivežiojo. Dar̃ paimsi amato: nusgarsujęs giedot, tai ir vežiõsis visi. Riešutus, cukierkas, būdavo, kunigas Burba kalėdodamas vežiódavos. Nevežiódavos vaikus kaip daba, išpuošei, išbuvai. Nematyt, ka cigonai vežtų senį a senutę, nematyt, ka vežiótųs. Na, čiagi ar ne Šeškaus piemenį vežiojies? <span class="explanation">važiuotam lankantis siūlyti ką pirkti: </span> Ir žuvų buvo [seniau], vežiójo žydai po ūlyčias. Par Užgavėnes žydas važinėjo, žiuveles vežiójo. Po kiemus vežiódavo degutą, anglis. Pas Sasnauckus kiaules ganiau, kai sarmatą vežiójo. <br/>2. Tada gi gaudė, šaudė, vežiójo. Vežiójo, dirbos, manėm – neliks lietuvių. <br/>3. Vežiojamasis krepšys <span class="explanation"> (krepšys vežimėlis) </span>. Tą stalą tai vežiója vežiója po pirkią, iš vieno galo kitan. Karvė tinka tik vežióti arba pjauti. Mėgsti važinėtis, mėk ir rogutes vežióti. <br/>4. <span class="explanation">vėžinti, važinėti: </span> Vežióti vaiką rogėmis, rogutėse. Mane te vežiójo kai kokią ponią. Poną vežiójau kaip kunigą: sėdžiu prieky. Vaistų davė, da per lauką reikė [jo] vežiótie [vaikai]. Seniau gaspadinė ir eina rugių rištų, ir daržo ravėtų, negi vežiója rately [vaiką]. <br/>5. vežti 4: Kad skaitai, tai skaityk gerai, ką tu čia vežióji <span class="explanation"> (skiemenuoji) </span> ! <br/>6. vežti 5: Nevežiók <span class="explanation"> (gausiai nedažyk) </span> tep, bo dažalo maža. <br/><b>apvežióti</b>. <span class="explanation">visur vežioti. </span> <br/><b>atvežióti</b>. <br/>1. atvežti 1: Bloga, kai reikia žiemą šienas atvežiót: barstos. Laivai atvežiojo iš Afrikos dramblio kaulą, beždžiones, povus. <br/>2. <span class="explanation">baigti vežioti: </span> Jau pusę laiko mane atvežiójo, bet gaila, kad nebebus kas veža. <br/>3. <span class="explanation">nuvežti ir parvežti atgal: </span> Pernai mane žentas atvežiójo Šidlavon <span class="explanation"> (į Šiluvos atlaidus), </span> gal daugiau neteks. <br/><b>įvežióti</b>. įvežti 1: Ką vasarą invežiósi, tai žiemą išpešiosi. <br/><b>išvežióti</b>. išvežti: <br/>1. Po karo išvežiójo viską tenai. Perniai sūnus kapčių bulbų išvežiójo. Vai žentai žentai, vaikeli mano, tau nepaimtie miela mano dukrelė, neišvežiótie didžioja pasogelė. Jau nei vežimu tos bėdos neišvežiosi. Ant rudenio pradėjo plėmuot va tokiais taškeliais, gerai, kad žentas išsivežiójo [antaninius obuolius]. O tie visa su arkliais išsivežiójo iš jo. Visus išsikirto, išsivežiójo beržus. <span class="explanation">važinėjant paskirstyti: </span> Prekes išvežióti po parduotuves. Vežimas <span class="explanation"> (trėmimas) </span> buvo, pas mum atavežė visa, ką jau [jie] turėjo, išvežiojo [pas žmones] turtą. Mėšlą po lauką išvežiójo ir išmėtė. Išvežiója po laukus [linus], tada iškrato, paki sudžiūsta, riša kūliuos ir veža klojimuos. Kai išmirksta, reikia išvežiót [linus] ir paklot an dobilyno, an rugienos. Pieno pieninėn nebenešam, vaikai išsivežiója. <br/>2. Ir tą Gavėną pirmučiausia po savo kaimą išvežiódavo. Mes išvežiójom <span class="explanation"> (išsaugojom važinėdami) </span> jąją, nesumušėm. Išsivežioję karo laike malūnininką žmonės dabar priglaudė savo namų griuvėsiuose. <br/>3. išvežti 4: Ten gyveno moterėlė, kaip išvežiójo žmonis į Rosiją. Visus ponus išvežiójo, nebė [ra] tų ponų. Čia žmonės visi išvežióti in Sibirus. <br/>4. išvežti 6. Kap dapulsiu alkanas, tai visą bliūdelį sviesto su koše išvežiósiu <span class="explanation"> (iškabinsiu) </span>. Meška išvežioj [o] išnešioj [o] lopa medų ir guli priplyšus. <br/><b>paišvežióti</b>. paišvežti 1: Paiškirto, paišvežiójo medžią. <br/><b>nuvežióti</b><br/>1. nuvežti 1. Nuvežiójo kluonus. Nuvežiók paėmęs tačką tas žemes pamažėl nuo tako. Vežiója vežiója žydus, teip ir nuvežiõs <span class="explanation"> (išnaikins) </span>. Vežiojo vežiojo, kol nuvežiójo <span class="explanation"> (pametė) </span> mergaitę [kavalierius]. Šitą tvartelį nusvežiójo tenai. <br/>2. nuvežti 1: Visą malką nuvežiój [o] in duonos žydam. Žmones visap ūtarij [o], kap jus nuvežiój [o] mokytis. <br/><b>pavežióti</b>. <br/>1. pavežti 1: Iki pietų pavežiójo medžius. Tėvas nedirba da kol kas, tai duktelę mokyklėn pavežiója. <br/>2. <span class="explanation">kiek vežioti, vėžinti: </span> Te pasižiūria vieni kitų Gavėną, pabando, pavežiója. Ir po miestelį nepavežiojo, bjauriais žodeliais baisiai koliojo. <br/>3. <span class="explanation">pastumdyti: </span> Pavežiójo po petelnelę sustingusius riebulius i nue [jo] nuo stalo. <br/><b>parvežióti</b>. parvežti 1: Aš turiu namie šešis bėrus žirgelius, aš parvežiosiu jos aukštuosius kraitelius. Ir savo šalelėj privilioja, jos margas skryneles parvežiója. <br/><b>paparsivežióti</b>. paparsivežti: Nu, ir išsidžiovino anas jau, paparsivežiójo tuos kviečius. <br/><b>pérvežioti; </b>. pervežti 1. Anys tąnakt persivežioj [o] persivežioj [o] visa, tik paliko arklį niežuotą, jautyką ir ožį seną an vilko dalios. <br/><b>prasivežióti</b>. <span class="explanation">kiek išsivežioti: </span> Prasivežiójo daiktus [prieš vokiečių užėjimą]. <br/><b>privežióti</b>. <br/>1. privežti 1. Anas statybos [e] rankeliojo plytas ir prisivežiójo. Tačkelyte prisvežióju, – sūnus nė kartelio, nė kartelio malkų neatavežė, nei bulbų pasodino. Turiu malkų prisivežiójęs, gana bus žiemai. <br/>2. <span class="explanation">iki valios vežioti: </span> Kiek aš ją po daktarus privežiójau – kaip tiek, taip tiek! <br/><b>razvežióti</b>. razvežti: Mano duktė razvežiójo per krautuvėm visa ką. Trąšas razvežiójo traktorium po lauką. <br/><b>suvežióti</b>. suvežti: <br/>1. Javus suvežióti. Reikė [jo] kilimai šitie, takai suvežióti, viskas. Suvežiója žmones, ir dirba [kolūkyje]. Ką vasarą suvežiosi, tą žiemą išnešiosi. Ne, susivežiójam ir šieną: vienąkart tas gauna, kitąkart tas gauna [arklį]. Susvežió [jo] visas malkas iš miško. <br/>2. Šitam fundamentui mano suvežióta akmenai. <br/><b>užvežióti</b>. užvežti 1: Užvežiójo rąstus ant kalno.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.