įvėžlioti

vėžlióti, -iója, -iójo. vė̃žlioti, -ioja, -iojo. vėžlinti:

1. Vėžys traukdamas [vežimą] atbulas vėžliojo. Žiūrėk į vėžliojančią kirmėlę, koks pasibaisėtinas jos įžvilgis! Kūdikis vė̃žlioja bi vėžys rėplomis. Gyvena vėžiai, vėžliódami upelyje.

2. Vėžliója kaip pagiriomis. Ogi vėžlioja pro jį senas ubagas, visas nuplyšęs nudriskęs. Sẽniai tik vėžliójam, tuščia Švendubrė. Vėžliók greičiau, pakelk kojas! Vėžlioja kaip utėlė par kailinius. Kur tu vėžlioji su tokiom didelėm kurpėm?! Tada jau vėžliojau šiokio tokio žąsiuko žingsniu. Per visą dieną aplink vėžlioja lyg užmigęs būtų. Sunkvežimis vėžliojo atbulom.

3. ne vietoje, netikusiai eiti: Kur vėžlióji su purvinom kojom? Kur vėžlióji par lysves, ar nematai, kad užsėtos?! Ko vėžlióji kap žalis per žolę?! Ko tu čia vėžlióji kap varlė po aslą? Kur vėžlióji kaip aklas gaidys?! Kur vėžlióji, ar nesakiau, kad namie sėdėtum?!
apvėžlióti. iš lėto apeiti: Vakar jis talką kai rinko, tai visą kaimą apvėžliójo.
atvėžlióti.

1. atropoti, atšliaužti: Bais didė rupūžė atvėžliojo.

2. atvėžlinti: Jei sykį (= jau) atvėžliojai, tai stok pas duris ir klausyk, ar ko neišgirsi. Ko tu čia da atvėžlióji, eik dirbti savo darbo! Tas latras vėl atvėžliója, matyt, palašų. | Lokiai patys atvėžliodavo į sodžius, išvartydavo avilius.
įvėžlióti. įvėžlinti:

1. Petrelis įvėžlioja į kabinetą ir įteikia tėvui ilgą žalią dėželytę.

2. Pareina girtas pakraščiu, ir įvėžliójo į tą duobę. Kai pradėjo vaikščioti [Kaziukas] – saugok, kad neįvėžliotų į vandenį.
išvėžlióti. išvėžlinti:

1. Ta laumė pirma iššoko [iš vandens],
o Onutė paskui išvėžliójo.

2. Ji į kaimynus išvėžliójo. Vaikai bus meškerioti išvėžlioję. Jau ir išvėžliójusi iš trobos ant pamato. Išvėžliójo vėžys mielių Velykoms, parnešė Sekminėms.

3. sunkiai išbristi, išklampoti: Su tokiais batais neišvėžliósi. Jau vos valiojau iš tų pelkių išvėžliót.
nuvėžlióti. nuvėžlinti 2: Ji dar nuvėžliója į bažnyčią. Kol jis nuvėžliõs, kol parvėžlios, tai i vakaras ateis. Iš palengvelių kol aš nuvėžlióju!
pavėžlióti. pavėžlinti:

1.

2. Iš vietos negal pavėžlioti. Vos pavėžliója, kojas žeme velka. Jau visai jis senas krepelis – vos pavėžliója. Pasiskubyk, a nepavėžlióji greičiau! Visai silpnas būdamas vos dar pavėžliojęs.
parvėžlióti. parvėžlinti:

1.

2. Vos parvėžliójau namo. Kol parvėžliõs, nusibos belaukiant. Veizėk, antai Antanis jau parvėžlió [ja].
suvėžlióti. suvėžlinti.
užvėžlióti. užvėžlinti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vėžlióti, </b>-iója, -iójo. vė̃žlioti, -ioja, -iojo. vėžlinti: <br/>1. Vėžys traukdamas [vežimą] atbulas vėžliojo. Žiūrėk į vėžliojančią kirmėlę, koks pasibaisėtinas jos įžvilgis! Kūdikis vė̃žlioja bi vėžys rėplomis. Gyvena vėžiai, vėžliódami upelyje. <br/>2. Vėžliója kaip pagiriomis. Ogi vėžlioja pro jį senas ubagas, visas nuplyšęs nudriskęs. Sẽniai tik vėžliójam, tuščia Švendubrė. Vėžliók greičiau, pakelk kojas! Vėžlioja kaip utėlė par kailinius. Kur tu vėžlioji su tokiom didelėm kurpėm?! Tada jau vėžliojau šiokio tokio žąsiuko žingsniu. Per visą dieną aplink vėžlioja lyg užmigęs būtų. Sunkvežimis vėžliojo atbulom. <br/>3. <span class="explanation">ne vietoje, netikusiai eiti: </span> Kur vėžlióji su purvinom kojom? Kur vėžlióji par lysves, ar nematai, kad užsėtos?! Ko vėžlióji kap žalis per žolę?! Ko tu čia vėžlióji kap varlė po aslą? Kur vėžlióji kaip aklas gaidys?! Kur vėžlióji, ar nesakiau, kad namie sėdėtum?! <br/><b>apvėžlióti</b>. <span class="explanation">iš lėto apeiti: </span> Vakar jis talką kai rinko, tai visą kaimą apvėžliójo. <br/><b>atvėžlióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atropoti, atšliaužti: </span> Bais didė rupūžė atvėžliojo. <br/>2. atvėžlinti: Jei sykį (= jau) atvėžliojai, tai stok pas duris ir klausyk, ar ko neišgirsi. Ko tu čia da atvėžlióji, eik dirbti savo darbo! Tas latras vėl atvėžliója, matyt, palašų. | Lokiai patys atvėžliodavo į sodžius, išvartydavo avilius. <br/><b>įvėžlióti</b>. įvėžlinti: <br/>1. Petrelis įvėžlioja į kabinetą ir įteikia tėvui ilgą žalią dėželytę. <br/>2. Pareina girtas pakraščiu, ir įvėžliójo į tą duobę. Kai pradėjo vaikščioti [Kaziukas] – saugok, kad neįvėžliotų į vandenį. <br/><b>išvėžlióti</b>. išvėžlinti: <br/>1. Ta laumė pirma iššoko [iš vandens], o Onutė paskui išvėžliójo. <br/>2. Ji į kaimynus išvėžliójo. Vaikai bus meškerioti išvėžlioję. Jau ir išvėžliójusi iš trobos ant pamato. Išvėžliójo vėžys mielių Velykoms, parnešė Sekminėms. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai išbristi, išklampoti: </span> Su tokiais batais neišvėžliósi. Jau vos valiojau iš tų pelkių išvėžliót. <br/><b>nuvėžlióti</b>. nuvėžlinti 2: Ji dar nuvėžliója į bažnyčią. Kol jis nuvėžliõs, kol parvėžlios, tai i vakaras ateis. Iš palengvelių kol aš nuvėžlióju! <br/><b>pavėžlióti</b>. pavėžlinti: <br/>1. <br/>2. Iš vietos negal pavėžlioti. Vos pavėžliója, kojas žeme velka. Jau visai jis senas krepelis – vos pavėžliója. Pasiskubyk, a nepavėžlióji greičiau! Visai silpnas būdamas vos dar pavėžliojęs. <br/><b>parvėžlióti</b>. parvėžlinti: <br/>1. <br/>2. Vos parvėžliójau namo. Kol parvėžliõs, nusibos belaukiant. Veizėk, antai Antanis jau parvėžlió [ja]. <br/><b>suvėžlióti</b>. suvėžlinti. <br/><b>užvėžlióti</b>. užvėžlinti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.