.
viẽšinti, -ina, -ino. laikyti svečiu ar viešnia, svetinti: Danielius … meilingai judu bevaišindamas ir beviešindamas nuleido siuntinius. Gaspadorius mane viẽšina, t. y. pri darbų nevaro. Aš neviešinsu, jei dviejų paviržių neatsineši: rudeninio ir pavasarinio. Kunigas Razma pradėjo viešinti vokyčius, ir paliko var̃pą Grūšlaukė [je]. Jau tasai karalaitis, turėdamas gerą širdį, viešino par dvi nedėli, paskui apsidrąsinęs klausė: ar negalėtumei užu jo eiti; ana ir pasižadėjo. Aš viẽšinaus pas anų gerai. Liuob viešins svečius po tris dienas; kad dabar tiek beviẽšintumias gaspadoriai, kiek seniau, išeitum ubagais.
apsiviẽšinti. užsibūti svečiuose, įsisvečiuoti: Jau ana apsiviẽšino, t. y. kaip namiškė paliko. Ir aš čia apsiviẽšinau, antsimečiau jums ant sprando.
įviẽšinti
1. palaikyti svečiu.
2. įsisvečiuoti: Įsiviẽšinti labai negal, reik ir numus neužmiršti.
paviẽšinti. pavaišinti: Viešnias biskį paviẽšinsiu. Petras paviešino tabokėle. Jie pabuvojo dvare, kame buvo svetingai priimti ir paviešinti. Anuodu pasiviẽšino, o tu gumbą gavai.
priviẽšinti.
1. pakankamai palaikyti svečiu.
2. privaišinti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.