įžiemavoti

.
žiemavóti, -ója, -ójo. žiemoti:

1. An tvarto prikiša šiaudų, kad būtų gyvuliam šilta žiemavót. Anos. yr darbščios, anos y [ra] patvaresnės žiemavóti. Jeigut jau y [ra] trys erkės an kožna bite, ta jau toki šeimyna nebgalia bežiemavóti. Išarė, išvartė iš po plūgo didžiausią krūvą driežlų, jau buvo susitaisę žiemavót. Aš nežinau, ar jos. žiemavója, ar jos išskrenda. Šitoj. nelabai žiemavõs, jau sena. Kiškio po šituo obele paržiem žiemavóta. Žiemavója babrai pievose. Žiemavója geriau kvietrugiai. Nusieičiau į girelę, kur laputė žiemavója. Jis jai. par žiemą nieko nedarė ir leido ją žiemavoti. Užkabink tu mane, – pamatysi, kame blezdingos žiemavoja. Aš tau parodysiu, kame blezdingos žiemavoja! Eik sau, kur blezdingos žiemavó [ja] ! Išmanys, kur blezdingos žiemavó [ja].

2. Aš žiemavójau žiemą ant vietos, t. y. išbuvau. Neužbengėm numų statyti, reiks žiemavóti tvarte. Bulbas nuskast, tada žiemavósme. Reiks žiemavót, kad gyvi būsma. Žiemavójo par dukterį, viena jau bijo būt. Aš už jūrių žiemavojau, nei šaltos žiemos bijojau. Norėdamas Gediminas tinai gerą rėdą įsteigti, patsai pilėj Bresčiuj žiemavojo rengdamos į tolimesnę karę. Taigi mokykis, miels žmogau, čėsu pasirūpyt, kaip žiemavójant tau reikės kasdien pasielgtis. Nebuvo patogaus krašto žiemavoti.

3. būti paliktam per žiemą. Mituvos gale garlaiviai žiemavójo. O po šešių mėnėsių leidomės akrūte Aleksandrijos, kursai žiemavojo ant tos salos. | Ant laukų paliko žiemavót daug nepjautų javų.
apsižiemavóti; . apsižiemoti 1 .
įžiemavóti. imti žiemoti: Inlindo kur ir inžiemavójo [vabalai].
išžiemavóti. išžiemoti: Kad tik šią žiemą išžiemavót, paskui jau gana čia bus gyvent. Išžiemavójo žąsys, tai deda kožnądien. Vieną pavasarį aš viename gerame aulėje kelis išžiemavojusius gyvus tranus radau. Silpna teišžiemavojai, o pakaitins saulelė, išeisi į žalesą – kitaip bus. Bitės labai stipriai išsižiemavójo.
péržiemavoti. peržiemavóti. peržiemoti:

1. Baloj kelmuos susitaiso jos. lizdus ir péržiemavoja. Vislab, kas ežere gyvendams péržiemavojo …, išlindo vasarą sveikyt. Sėjimai šime pavasaryje visur įmanytinai, rodos, peržiemavoję. Avine, avine, leisk mane į savo triobelę peržiemavot, – sako kiaulė. O ji. už tat paržiemavojus prižadėjo pavasaryje pasakyti jam tris štukas.

2. Péržiemavosiu itą žiemelę pas tave. Pernai gimus – tik pervasarojo ir péržiemavo [jo]. Šaltoj pirkioj sunku buvo péržiemavot su mažais vaikais. Meinardas ketino į igaunių žemę spūdinti ir tenai paržiemavojęs pavasarį grįžti į Teutoniją. Aš Karaliaučiuje péržiemavosiu.
užžiemavóti. užžiemoti 1.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iziemavoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žiemavóti, </b>-ója, -ójo. žiemoti: <br/>1. An tvarto prikiša šiaudų, kad būtų gyvuliam šilta žiemavót. Anos. yr darbščios, anos y [ra] patvaresnės žiemavóti. Jeigut jau y [ra] trys erkės an kožna bite, ta jau toki šeimyna nebgalia bežiemavóti. Išarė, išvartė iš po plūgo didžiausią krūvą driežlų, jau buvo susitaisę žiemavót. Aš nežinau, ar jos. žiemavója, ar jos išskrenda. Šitoj. nelabai žiemavõs, jau sena. Kiškio po šituo obele paržiem žiemavóta. Žiemavója babrai pievose. Žiemavója geriau kvietrugiai. Nusieičiau į girelę, kur laputė žiemavója. Jis jai. par žiemą nieko nedarė ir leido ją žiemavoti. Užkabink tu mane, – pamatysi, kame blezdingos žiemavoja. Aš tau parodysiu, kame blezdingos žiemavoja! Eik sau, kur blezdingos žiemavó [ja] ! Išmanys, kur blezdingos žiemavó [ja]. <br/>2. Aš žiemavójau žiemą ant vietos, t. y. išbuvau. Neužbengėm numų statyti, reiks žiemavóti tvarte. Bulbas nuskast, tada žiemavósme. Reiks žiemavót, kad gyvi būsma. Žiemavójo par dukterį, viena jau bijo būt. Aš už jūrių žiemavojau, nei šaltos žiemos bijojau. Norėdamas Gediminas tinai gerą rėdą įsteigti, patsai pilėj Bresčiuj žiemavojo rengdamos į tolimesnę karę. Taigi mokykis, miels žmogau, čėsu pasirūpyt, kaip žiemavójant tau reikės kasdien pasielgtis. Nebuvo patogaus krašto žiemavoti. <br/>3. <span class="explanation">būti paliktam per žiemą</span>. Mituvos gale garlaiviai žiemavójo. O po šešių mėnėsių leidomės akrūte Aleksandrijos, kursai žiemavojo ant tos salos. \| Ant laukų paliko žiemavót daug nepjautų javų. <br/><b>apsižiemavóti; </b>. apsižiemoti 1 <span class="explanation">. </span> <br/><b>įžiemavóti</b>. <span class="explanation">imti žiemoti: </span> Inlindo kur ir inžiemavójo [vabalai]. <br/><b>išžiemavóti</b>. išžiemoti: Kad tik šią žiemą išžiemavót, paskui jau gana čia bus gyvent. Išžiemavójo žąsys, tai deda kožnądien. Vieną pavasarį aš viename gerame aulėje kelis išžiemavojusius gyvus tranus radau. Silpna teišžiemavojai, o pakaitins saulelė, išeisi į žalesą – kitaip bus. Bitės labai stipriai išsižiemavójo. <br/><b>péržiemavoti</b>. peržiemavóti. peržiemoti: <br/>1. Baloj kelmuos susitaiso jos. lizdus ir péržiemavoja. Vislab, kas ežere gyvendams péržiemavojo …, išlindo vasarą sveikyt. Sėjimai šime pavasaryje visur įmanytinai, rodos, peržiemavoję. Avine, avine, leisk mane į savo triobelę peržiemavot, – sako kiaulė. O ji. už tat paržiemavojus prižadėjo pavasaryje pasakyti jam tris štukas. <br/>2. Péržiemavosiu itą žiemelę pas tave. Pernai gimus – tik pervasarojo ir péržiemavo [jo]. Šaltoj pirkioj sunku buvo péržiemavot su mažais vaikais. Meinardas ketino į igaunių žemę spūdinti ir tenai paržiemavojęs pavasarį grįžti į Teutoniją. Aš Karaliaučiuje péržiemavosiu. <br/><b>užžiemavóti</b>. užžiemoti 1.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.