žindìmas. žìndimas.
1. → žįsti 1: Su tokiu jo žindimù, tartum kad nebūtų kelias dienas žindęs. Be žìndimo vaikai užaugę, nestipri, ligų puodeliai – daba i nebžinos, kas yr žįsti. Nudraskyti [karvės] papai, pasiutęs žìndimas.
2. → žįsti 3: Susmirdę subuvę [vyrai] – tas žìndimas bjauriai popierosų. Jos. cibuko galas nuo ilgo žindimo buvo nukąstas, tačiau sveiki dantys nulaikydavo pypkę.
víeno žindìmo; . panašūs.
apžindìmas. → apžįsti
1.
įžindìmas. → įžįsti
1.
išžindìmas.
1. → išžįsti
1.
2. → išžįsti 3 .
3. → išžįsti
4.
nužindìmas. → nužįsti 5.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.