įžirti

žìrti, žỹra (-sta. žir̃na. žinra), -o. žir̃ti.

1. birti, sklisti į šalis, žertis: Iš miegos žìrsta par viršų grūdai, žarstomi su ranka. Į trobos kampus žiro ir žiro saujos blizgančių, gundomai čežančių saldainių. Žiro smulkus sniegas. Iš po kanopų, iš po ratų šūsniais žyra grumstai. Puolė senas varnas kaukšinti stuburkaulio, kad net smulkios jo druoželės žiro vargšui į akis. Ašaros žiro jam iš akių dviem srovėm. Žegnonė iš to į visas šalis lyg žirte žyra.

2. kibirkščiuoti, žėruoti: Kad ugnį rusini, tai žižerkos žinra iš ugnies į visas šalis. Par cibuką pūkšterėk, ugnis žirs iš pypkės žižerkomis. Kaip duos kūju ištraukęs geležį [kalvis],
tik žiežirbos žỹra. Žemai, dauboje, žvangėjo kalvės priekalas, žiro ugnis juodoje durų angoje. Duoda į akį, žìrte pažir̃na ugnės iš akies. Skaito, o pro akis vis žyra ir žyra aštrios spalvotos sudužusių bažnyčios vitražų šukės.

3. raibti.

4. sklisti, piltis: Aš nebuvau tenai, kur žiro juokas, kur švietė tamsoje veidai šventi. Iš bobų blogumai žỹra, visoki liežuviai.
apžìrti.

1. būti apibertam, aptaškytam, apibirti: Aš pūčką ištiesęs, į tą tarškantį daiktą pamierijęs, padirgiau, ale tad visas ugnia apžirau. Teip baisingai ugnimi spjovė, kad ir Mertynas visas apžìro ir kone akis išdegė. Nepurtyk medžio – apžìrsi [lašais]. Paleido a tris armotas, visai netoli manęs krito, kad aš apžiraũ su sniegais. Kai man davė į langą, maniau, kad stiklais apžìrsiu. Ka metė tą lėkštę atgal, tai apžìro i stalas, i viskas. Apsiliejau visas krauju, apžiro akelės.

2. apraibti, pradėti mirguliuoti, apžilbti: Akys jamui apžìro, kad ožys uždavė į kaktą su galva, t. y. aptaraliavo, apžilpo, apžirbo. Ant tiek apžìrsta akys, kad nieko nebemato. Bekertant malkas, šaka kad davė į kaktą, tai ir akys apžìro. Tep su kumščia kirto į veidą, apžìro akys. Daba negaliu teip išsiuvinėt: apžỹra tuoj akys, bėga ašaros. Man nuo stiprios šviesos akys apžỹra. Ir akės apžìro nu tokių žodžių, matai, ko senas turì prisiklausyti!
atžìrti. žyrant atkristi.
įžìrti. žyrant įbirti, įkristi.
išžìrti.

1. imti žirti, kibirkščiuoti iš ko: Par cibuką bernas pukšterėjo, ir išžìro ugnis iš pypkės.

2. išbirti, iškristi, pasklisti į šalis: Stiklai po aslą išžyra kaip žirnių pusšėpelis. Virvutė trūko, ir visos knygos išžìro.
nužìrti.

1. nubirti: Ana ir nužiro kelios [bulvių] pusiukės po stalu.

2. nukaisti: Jos veidai nužiro nuo liepsnos.

3. nutilti: Ka pradėjau aš tas aracijas (oracijas) sakyti, visa salė nužìro, klausos.
pažìrti.

1. imti žirti. Tik pažìro pažìro kibirkštys [iš akių],
ir jau guliu. Stepukui pasirodė, tarsi saulė danguje ištįso ilgu lopiniu, o paskui pažiro kibirkštimis.

2. pasipilti, imti birti: Obelis pasipurtė, pinigai pažìro po kojoms. Greit nubėgo su kastuvu. Ima kasti, ogi visai negiliai, tik suskambėjo ir pažiro červančiai. Stiklinė iškrito, pažiro stiklai, Milda aiktelėjo. Lauželio anglys ir nuodėguliai pažiro į šalis ir pelenai pabiro į akis. Jie sėdi sodelyje už mažo staliuko, ant kurio retkarčiais pažirsta žiedlapių spiečiai. Nepajuto, kaip žodžiai išsprūdo, it žvirbliai nuo tvoros nuo dantų pažiro.

3. greitai pasklisti, išsisklaidyti į visas puses: Jau atidaryti geležiniai kapinių varteliai, pažiro procesija tarp kryžių ir kryželių. Pažyra vištos į visas puses, o pati nevikriausia perekšlė – į priemenę. Pažirę draudžiamuose laikraščiuose, 1905 metais surinkti į „Krislų“ knygelę Bitės apsakymai papildė ir paįvairino negausią ano meto prozą.

4. suirti, subyrėti, išsklisti: Prastai paleistas troptas gali pažìrt, ką tada darysi – čia ne juokai.
péržirti. barstytis, birti per kokios talpyklos viršų.
pražìrti. imti žėrėti: Paukštis pradėjo čiulbėti, ir pražiro plunksnos.
prižìrti.

1. daugeliui kibirkščių pribirti.

2. pribyrėti: Tik skambt langas, stiklų ka prižìro! Lapų gerokai pribiro, grabės, patvoriai prižiro.
sužìrti.

1. imti kibirkščiuoti, įsiliepsnoti: Staiga sužiro baisi ugnis, įkaito oras, trinktelėjo ir užsidegė viena pušis. Šventas aukuras sužyra, kibirkštėlės sprogsta, byra. Rusenanti jos širdyje ugnelė sužiro, virto liepsna.

2. imti spindėti, sužėrėti: Saulėje kardai sužiro sidabriniu blizgesiu. Sužiro rytas, auksu juostas. Ir tautos nakties tamsoj sužirę sidabriniai man šnerėjo tėviškės gyvi šaltiniai.
užžìrti. pasipilti į visas šalis, pažirti. .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izirti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žìrti, </b>žỹra (-sta. žir̃na. žinra), -o. žir̃ti. <br/>1. <span class="explanation">birti, sklisti į šalis, žertis: </span> Iš miegos žìrsta par viršų grūdai, žarstomi su ranka. Į trobos kampus žiro ir žiro saujos blizgančių, gundomai čežančių saldainių. Žiro smulkus sniegas. Iš po kanopų, iš po ratų šūsniais žyra grumstai. Puolė senas varnas kaukšinti stuburkaulio, kad net smulkios jo druoželės žiro vargšui į akis. Ašaros žiro jam iš akių dviem srovėm. Žegnonė iš to į visas šalis lyg žirte žyra. <br/>2. <span class="explanation">kibirkščiuoti, žėruoti: </span> Kad ugnį rusini, tai žižerkos žinra iš ugnies į visas šalis. Par cibuką pūkšterėk, ugnis žirs iš pypkės žižerkomis. Kaip duos kūju ištraukęs geležį [kalvis], tik žiežirbos žỹra. Žemai, dauboje, žvangėjo kalvės priekalas, žiro ugnis juodoje durų angoje. Duoda į akį, žìrte pažir̃na ugnės iš akies. Skaito, o pro akis vis žyra ir žyra aštrios spalvotos sudužusių bažnyčios vitražų šukės. <br/>3. <span class="explanation">raibti</span>. <br/>4. <span class="explanation">sklisti, piltis: </span> Aš nebuvau tenai, kur žiro juokas, kur švietė tamsoje veidai šventi. Iš bobų blogumai žỹra, visoki liežuviai. <br/><b>apžìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">būti apibertam, aptaškytam, apibirti: </span> Aš pūčką ištiesęs, į tą tarškantį daiktą pamierijęs, padirgiau, ale tad visas ugnia apžirau. Teip baisingai ugnimi spjovė, kad ir Mertynas visas apžìro ir kone akis išdegė. Nepurtyk medžio – apžìrsi [lašais]. Paleido a tris armotas, visai netoli manęs krito, kad aš apžiraũ su sniegais. Kai man davė į langą, maniau, kad stiklais apžìrsiu. Ka metė tą lėkštę atgal, tai apžìro i stalas, i viskas. Apsiliejau visas krauju, apžiro akelės. <br/>2. <span class="explanation">apraibti, pradėti mirguliuoti, apžilbti: </span> Akys jamui apžìro, kad ožys uždavė į kaktą su galva, t. y. aptaraliavo, apžilpo, apžirbo. Ant tiek apžìrsta akys, kad nieko nebemato. Bekertant malkas, šaka kad davė į kaktą, tai ir akys apžìro. Tep su kumščia kirto į veidą, apžìro akys. Daba negaliu teip išsiuvinėt: apžỹra tuoj akys, bėga ašaros. Man nuo stiprios šviesos akys apžỹra. Ir akės apžìro nu tokių žodžių, matai, ko senas turì prisiklausyti! <br/><b>atžìrti</b>. <span class="explanation">žyrant atkristi. </span> <br/><b>įžìrti</b>. <span class="explanation">žyrant įbirti, įkristi. </span> <br/><b>išžìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti žirti</span>, kibirkščiuoti iš ko: </span> Par cibuką bernas pukšterėjo, ir išžìro ugnis iš pypkės. <br/>2. <span class="explanation">išbirti, iškristi, pasklisti į šalis: </span> Stiklai po aslą išžyra kaip žirnių pusšėpelis. Virvutė trūko, ir visos knygos išžìro. <br/><b>nužìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nubirti: </span> Ana ir nužiro kelios [bulvių] pusiukės po stalu. <br/>2. <span class="explanation">nukaisti: </span> Jos veidai nužiro nuo liepsnos. <br/>3. <span class="explanation">nutilti: </span> Ka pradėjau aš tas aracijas <span class="explanation"> (oracijas) </span> sakyti, visa salė nužìro, klausos. <br/><b>pažìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti žirti</span>. Tik pažìro pažìro kibirkštys [iš akių], ir jau guliu. Stepukui pasirodė, tarsi saulė danguje ištįso ilgu lopiniu, o paskui pažiro kibirkštimis. <br/>2. <span class="explanation">pasipilti, imti birti: </span> Obelis pasipurtė, pinigai pažìro po kojoms. Greit nubėgo su kastuvu. Ima kasti, ogi visai negiliai, tik suskambėjo ir pažiro červančiai. Stiklinė iškrito, pažiro stiklai, Milda aiktelėjo. Lauželio anglys ir nuodėguliai pažiro į šalis ir pelenai pabiro į akis. Jie sėdi sodelyje už mažo staliuko, ant kurio retkarčiais pažirsta žiedlapių spiečiai. Nepajuto, kaip žodžiai išsprūdo, it žvirbliai nuo tvoros nuo dantų pažiro. <br/>3. <span class="explanation">greitai pasklisti, išsisklaidyti į visas puses: </span> Jau atidaryti geležiniai kapinių varteliai, pažiro procesija tarp kryžių ir kryželių. Pažyra vištos į visas puses, o pati nevikriausia perekšlė – į priemenę. Pažirę draudžiamuose laikraščiuose, 1905 metais surinkti į „Krislų“ knygelę Bitės apsakymai papildė ir paįvairino negausią ano meto prozą. <br/>4. <span class="explanation">suirti, subyrėti, išsklisti: </span> Prastai paleistas troptas gali pažìrt, ką tada darysi – čia ne juokai. <br/><b>péržirti</b>. <span class="explanation">barstytis, birti per kokios talpyklos viršų. </span> <br/><b>pražìrti</b>. <span class="explanation">imti žėrėti: </span> Paukštis pradėjo čiulbėti, ir pražiro plunksnos. <br/><b>prižìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daugeliui kibirkščių pribirti. </span> <br/>2. <span class="explanation">pribyrėti: </span> Tik skambt langas, stiklų ka prižìro! Lapų gerokai pribiro, grabės, patvoriai prižiro. <br/><b>sužìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti kibirkščiuoti, įsiliepsnoti: </span> Staiga sužiro baisi ugnis, įkaito oras, trinktelėjo ir užsidegė viena pušis. Šventas aukuras sužyra, kibirkštėlės sprogsta, byra. Rusenanti jos širdyje ugnelė sužiro, virto liepsna. <br/>2. <span class="explanation">imti spindėti, sužėrėti: </span> Saulėje kardai sužiro sidabriniu blizgesiu. Sužiro rytas, auksu juostas. Ir tautos nakties tamsoj sužirę sidabriniai man šnerėjo tėviškės gyvi šaltiniai. <br/><b>užžìrti</b>. <span class="explanation">pasipilti į visas šalis, pažirti. </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.