zirzė́ti, zìrza (zìrzia. zir̃zi. -ė́ja), -ė́jo
1. pamažu zirzti, bimbti, zirzenti: Musė zirzia lėkdama. Ant lango linksmai zirzėjo musės. skraidant zirzti: Niekados taip linksmai nezirzėdavo bitelės po dobilus.
2. girgždėti, braškėti: Zìrza netepti ratai. Mano blogi ratynai – zìrza. Nuo, kumelėle, nauji rateliai zirza. Šakų prikrauta vežimas, net zìrza. Ir tas langas tiktai zir zir i zirzė́jo visa naktis. Šią naktelę per naktelę varteliai zirzėjo. Marių sese, ko laželė zirza? Teresiute dukriute, kas lažkelėj zirza? Jeigu Kūčioj zirza svirtis, bus pažarų. Zirza kaip netepti ratai. Jei medžiai zirzia, tai sako, šitai žmogaus dūšia kentėdama ratunko šaukia. Grindys raudonai dažytos žėrėjo, sakytum, supiltos vandeniu, kad nezirzėtų. | Pašalas tebėr, tai ir zirza [dirvos]. Medžias zìrzintis ilgai stovi. grikšėti (kandant): Grikinių miltų išplakam, sudedam [į dešras],
nemožna atsivalgyt, net zìrza dantyse.
3. skleisti į zirzimą, ūžimą panašų garsą: Lėktuvai vokiečių eina jau, zir̃za ir pokšiant girdžias.
4. būti nepatenkintam, niurzgėti, verkšlenti: Vienas vienam šone zìrzia, kitas rėkia, kol' tokie neramūs vaikai. Jeigu ką sakysi, tai zirzė̃s, ką tu čia prikalbėjai. Jei skaudės, i zirzė́s, – vaikas jug nenukęs. Zirzėti, kad viskas pas mus bloga, ir patys puikiai mokame. | Reikia duot kiaulėm ėst, ba labai zìrza.
5. nerišliai kalbėti: Sukaliojas aplink kariaujančius kaip musės aplink artojus ir zirza zirza: ag ir mes ariame. Senis, kažką zirzėdamas, sėdo ant suolo.
6. palengva tekėti, čiurlenti: Zirzė́davo čia visąlaik [upelis].
7. nelygiai lietis, tekėti: Teka alus iš bačkos pataku, t. y. ne švirkščia tiesiai, ale zirza per apačią. Zirza butelin degtinė. Nei to te tekėjimo bačkos, ale bet va alma alma, zirza zirza.
8. girdėtis verdant, kunkuliuoti: Iš krašto nuo ugnes puodas jau zìrza.
9. prastai dainuoti: Va iš paskos zìrzi zìrzi.
10. skursti, vargti.
11. riebalais teptis. . spirgėti.
apzirzė́ti. apsitraukti kuo aptekėti: Puodynės taukais apzirzė́ję. Medžias smala apzirzė́jęs. Visas apzirzė́jęs, kaip iš jaujos išlindęs. Apzirzė́jęs kaip pečiaus kakta.
įzirzė́ti. apeiti, apsinešti, įjuoduoti: Marškiniai par šienapjūtį kad inzirzė́jo! Tavo kepurė labai jau įzirzė́jus, kogi nenusiperki naujos? Įzirzė́jęs kaip jaujaus kakta. Gal tėvelio autai labai įsizirė́ję, duok užmerksiu.
išzirzė́ti.
1. kurį laiką verkšlenti, niurzgėti: Ką gi miegosi, kad vaikas pernakt išzirzė́jo.
2. ištekėti zirzant: Alus iš šulikės išzirzė́jo.
nuzirzė́ti
1. griežiant, zirzant nulydėti: Tujai skripkele, tu zirzuolėle, tu nuzirzė́jai jaunas dieneles.
2. verkiant, zirzant nueiti: Vaikas užpykęs nuzirzė́jo į pamiškę.
3. nuskursti, nusigyventi: Toks nuzirzė́jęs ponas – du arklius teturi. Jei teip bus, žmonės visai nuzirzė̃s.
pazirzė́ti.
1. paverkšlenti, paknerkti: Vaikas pazirzė́jo pazirzė́jo ir nutilo.
2. paniurnėti, paburbėti: Boba pazirzė̃s pazirzė̃s, ale diedas neklauso.
prazirzė́ti. praverkšlenti: Prazirzė́jo visą naktį.
suzirzė́ti.
1. imti zirzėti.
2. sugirgždėti: Jau mano lažia suzìrza, gali i subirėt. Tylą nutraukė suzirzėjusios trobos durys. | Stalas suzìrzęs (girgždantis): prisikiši, tai i zirza.
3. suverkauti: Suzìrza nubudęs, pagirdai pienu ir vėl miega.
užzirzė́ti.
1. užzirzti.
2. užjuodyti: Marškinių kalnierius ažuzirzėjęs, nors su dantim krimsk. Ažuzirzė́ję ausys.
3. uždžiūti, užskrebti: Užuzirzė́jus žaizda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.