.
žlė̃gti, žlẽgia, -ė.
1. mušti, daužyti (ppr. mėsą): Žlėgta (sumušta, kur daug mėlynių) mėsa man neskani.
2. mušti, lupti: Žlė̃gti gyvolį (kad mėlynių paliktų).
3. mesti, telžti šlapią daiktą: Žlė̃gti linus iš markos.
4. merkti, žlugti: Martelė žlugtą žlẽgia.
apžlė̃gti, àpžlegia, àpžlėgė. kiek apmušti (mėsą). .
įžlė̃gti, į̃žlegia, į̃žlėgė. įmesti ką sunkų, minkštą, šlapią: Įžlė̃k kiaulei gardan priravėtos žolės.
išžlė̃gti, ìšžlegia, ìšžlėgė. išmesti ką sunkų, minkštą, šlapią. .
nužlė̃gti, nùžlegia, nùžlėgė. numesti, nutėkšti: Velnias nužlėgė atgal, [v] anduo tik sugrungždė, i velnias prapuolė.
pažlė̃gti, pàžlegia, pàžlėgė.
1. kurį laiką pamušti (mėsą). .
2. kuriam laikui patelžti šlapią daiktą. .
péržlėgti. nublokšti: Nėra dvasių [šventų]:
pono Dievo peržlėgtos.
prižlė̃gti, prìžlegia, prìžlėgė.
1. primesti šlapių daiktų: Kam čia prìžlėgei (primetei šlapių, drėgnų daiktų) tą aruodą?
2. prikrauti: Pati viena, vyras kare, vaikai maži – kas prižlėgs tų turtų.
3. prispausti, prislėgti: Bet prižlėgtas sunkių savo paties pagedimų, negaliu dasiekti tikros dorybės.
sužlė̃gti, sùžlegia, sùžlėgė.
1. sumušti (mėsą).
2. standžiai sudėti, subrukti (ką sunkų ar šlapią). .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.