žolė́ti, -ė́ja (žõli), -ė́jo.
1. augti žole: Daržas ėmė labai žolė́ti. Žolė́jusios pievos šiemet.
2. žole teršti, kreikti arba tepti.
3. su žolėmis burti, kerėti.
4. būti kaip žolei: Man dūksi, kad rugiai da žõli, o sakai, jog jau išplaukę.
apžolė́ti
1. žole apaugti: Apžolė́jo tos mano braškės, nežinau nė ką daryt. Vienų stogai raudonuoja ir saulėje blizga, kitų apkerpę ir apžolėję.
2. žolėmis apkerėti, užburti: Ar tave tę apžolė́jo, kad tu vis eini ir eini tenai. Gal kas apžolė́jo, kad nebegali namie nusėdėt. Tos reikia saugotis, ji galia apžolėt. Gal kas tave apžolė́jo, kad taip piktas? Per arielką ir melagystę tave su visu apžolėjo. Tik mane ji taip traukia, lyg būtų apžolėjusi. Prie knygų, anot motinos, buvau lyg apžolėtas. Tarsi tas senas bernas būtų vaiką apžolėjęs. Gal apžolė́jo kas tą kiaulę, kad taip žviegia. Gal apžolėjo kas karves. Ar apžolė́jo kas tuos kopūstus, kad teip neužaugo. Vaikas plyšta kaip apžolė́tas. Trys dienos kaip apžolė́ta eina ir eina [aludėn]. Lenda musios lygiai apžolė́tos.
atžolė́ti. išgydyti, panaikinti kerus: Jokis gydytojas neišgydo [apkerėto]; reikia eiti pas prismanančią bobą, kad sau žinomom žolėm atžolė́tų.
įžolė́ti.
1. apželti žole. . Įsižolė́jusi, daug ravėti.
2. sutepti žole: Vargais negalais atsistojau, pasitaisiau susiglamžiusias įžolėtas kelnes, apsisiaučiau paltu. Bėgioju ratu, vis peršokdama nuo vienos drobės ant kitos. Žinau, kad tas senelei nelabai patinka – galiu įžolėti drobę. Iki skausmo trynė į šulinio rentinį įsižolėjusius pirštus.
3. apžavėti, užburti.
išsižolė́ti. išsitepti žole.
pažolė́ti. apaugti žolėmis.
sužolė́ti
1. užželti, užaugti žole.
2. sutepti žole: In atšlaimo šoko, tai jaunoja savo suknią ir sutepė del to, sužolė́jo. Susižolė́si, vaikel, saugokis.
3. užburti, užkerėti.
užžolė́ti. apleisti žolėmis: Aš jam žemę antręšiau, ė anas man ažžolė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.