įžosti

žósti, -ta (žódžia. žódo, -ti;), žódo (žódė). žõsti, -ta (žõdžia), žõdo (žõdė).

1. tarti, sakyti, byloti: Kad nežosiu nei girdėsiu, pripulta galva gulėsiu. Aš liežuvį stabdžiau savo, jog ką piktai žost turėjau ir gero neiškalbėjau.

2. barti: Kalevo sūnus pradėjo žirgo kritusio dejuoti, tą šuniauodegį keikti, šungalvį nelemtą žosti. Todėl liuosuosius skyrius mokytojas turi drausti, žosti, tildyti.

3. žodžiu, kalbėjimu lemti.
apžósti. apžõsti, -ta, apžõdo (àpžodė)

1. apibarti: Dabar jau nebateina, kai aš jį bent kiek apžodaũ. Sugavau bemeluojant ir apžodau. Vienas valgė silkę su druska, kitas – lašinius su sviestu. Abudu apsižodo, kodėl taip valgą.

2. piktai apkalbėti, apšmeižti.
atsižósti. atsiliepti; atsikalbėti: Jau bent žodį jam atsižõsk – prapuolęs. Ko tu neatsižósti? Atsižósk, aš tau sakau!
įžósti. įžõsti, -ta, įžõdo (į̃žodė)

1. žodžiu kreiptis į ką, įkalbinti: Kalbinu, įžostu, prašau ko. Pripuolu, įžostu ką.

2. pasakyti, ištarti: Medlinčiai tarp savęs taip lėmė, taip lėmė, savo norą žodžiais į̃žodė, į̃žodė. Įžosk mi, kaip n’išžosu ir kad iš čia atstosu, duok, Dieve, lengvą galą.

3. prasitarti: Įsižõsti. Nieko negalvojau ir nepamačiau, kaip įsižodaũ, paskiau kad sarmata! Ne vietoj insižódė ir pagadino. Kai įsižóstu kada, net ir neramu.

4. išpranašauti, nuspėti: Žoste įžodė, kad bus jis artojus. Aš dūkrai tavo įžódžiau, kad bus jijė dainininke, t. y. įlėmiau.

5. įtarti: Jis mane įžosta, nupeikia, bet nepatvirtina man prikišamos kaltės faktais.
išžósti. išžõsti, -ta, išžõdo (ìšžodė). pratarti, prabilti. |. Jai tik puse burnos ką išsižósk, tuoj visai parapijai apsakis. Anąkart tu išsižodaĩ, kad buvo ažejęs in jum vienas vyras. Anas apie savo sūnų nė nemykteli, tik boba kai kada išsižósta. Išsižodaũ durna, ir apsakė ana visiem. Jau teko man išsižosti dėl švedų kalbininkų. Taip jis išsižodo nepagalvojęs, nepasiklausęs tautos. Žmogus išpasakojo jam savo skurdų gyvenimą ir susijaudinęs išsižodo: – Jau kad sutikčiau, tai ir paties velnio paprašyčiau paskolinti.
péržosti.

1. perspėti: Aš jį péržodžiau.

2. kalbantį pertraukti: Tegu jin šneka apie triušius, apie viščiukus, nereikia jos paržóst.
pražósti. pražõsti, -ta (pražõdžia), pražõdo (pràžodė).

1. prabilti, ištarti: Kad jaučia piemenį arba sakytoją žodžio Dievo kokį mokytą, kursai jų vylius pigai atadengt gali, tad ten nė žodžio pražost nedręsa. O dar, Pon’, žodžio nepražodai savo. Širdis rūstybe degdama musijo pražost tardama. Vyriausybė šiuo kartu nei žosti neprasižodo. Prasižóskie da tu man kokį keiksmą.

2. netyčia pasakyti, prasitarti. |. Ėmė ir prasižódo piršlys, kad jaunikis turi skolos. Daboj, niekam neprasižõsk. Aš nieko neišsitariau, neprasižodaũ. Aš durna, kad prasižodaũ. Tik prasižosk Antanienei, tai visom bobom pasakis. Anas pats prasižodo, kad buvo nuejęs policijoj.

3. imti bartis. |. Prasižódo kai velnias.
sužósti. subarti. |.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izosti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x