įzurzėti

zurzė́ti, zùrza, -ė́jo.

1. zirzti, zvimbti.

2. ūžti, burgzti. Tik zùrza [radijas],
nieko negirdėt. Elektrinis laikrodis ėmė zurzėt, tai ir mokytojas suvokė, kad pamoka baigiasi. Suksi girneles, kad nezurzė́tų, piktas šešuras kad negirdėtų. | Kaip girnos dantys zùrza ir zùrza (po truputį skauda, smelkia) . girgždėti: Grizas rankoj zùrza. gurgždėti, išduoti trynimosi garsą: Galvą išprausiau, net zùrza.

3. griausti, griaudėti: Vakaruose zùrza – bus lietaus.

4. inkšti, murkuoti, burkuoti: Katė zùrza. Čia kas ažu langu zùrza ir zùrza kap katinai. Zùrza kap katė, miltuose pridarius. Kad būt kiaulė, tai kriuksėtų, kad būt šuva, tai zurzėtų. Zurza lyg šuo pautus kasydamas. urgzti, riaumoti: Girdi, čia kas zùrza prieg miško – ateina meška.

5. verkšlenti: Zurzė́ [jo] zurzė́ [jo] atsistojus mergaitė. Vaikelia, aukselia, nezurzė́k. Vaikas nemiega, tik zùrza i zùrza. Nezurzė́k taip negražiai. Vaikai zùrza, jau nori valgyt.

6. nepatenkintam murmėti, priekaištauti, skųstis: Zurzė́j [o] zurzė́j [o],
negerai ir negerai. Ko tu čia zùrzi visas vakaras, a nenustosi? Pradėjo zurzė́t, kad šalta – atanešiau kaldrą, užverčiau. Atgrąžinkiat svetimas žemes, i nėkas nezurzė́s. Tėvai pradėjo zurzė́t, ka per prasta [marti],
reikėtų puikesnės. I mūsų [sūnus] ilgą laiką burbėjo, zurzė́jo. A šiokia, a tokia vis zurzė́s, vis zurzė́s – tokia [moterų] veislė. Bobomi tiktai zurzė́t, ką te! Zurzė́jo ir zurzė́jo an manę senis. Aš zùrzu ir zùrzu, rėkiu, kad negert [ų]. Zurzė́jai, ką aš rašau, malkos neatnešu. Senam darato reikia tylėt, nezurzė́t. Anas vis zùrza: – Mano žmonelė nedrūta. Ko dar zùrzi, vilkis ir eik ganyt. Visi zùrza, kad nėra muzikos. Gerai vienam: tyku ir tyku, niekas nezùrza. Zùrzi po nosia ir nieko neseka suprast. Zùrza kap ubagas, kruopas pabėręs.

7. niūniuoti, dainuoti (ppr. be žodžių): Visokias giesmes giedi, zùrzi. Jis ir zurzėj [o],
ir giedoj [o],
ir viską darė. Man tai tęnai juokas, kap tę gali neišmokt, aš ana išgirdau, tai ir zùrzu kap katinas, zùrzu.

8. tekėti maža srove: Ar dagi zùrza sula ben kiek? Upelis tik ką zùrza. šlapiuoti, varvėti: Vanduo zùrza iš žaizdos. praleisti vandenį: Utarai negeri, diečka zùrza. Pataisyk viedrą, ba jau pradėjo vanduo zurzė́t pro dugnį.
apzurzė́ti

1. apibarti: Močiutė vaikus apzùrza, kad neklauso.

2. apskresti: Puodynė apzurzė́jus, apkrekėjus, kaip tu jon ir pieną bepili?!

3. apdžiūti: Apzurzė́jusio medžio lapai geltonuoja.
įzurzė́ti. įjuoduoti: Teip rankos inzurzė́jo, kad nė su mailu neišsima.
išzurzė́ti

1. kurį laiką zurzėti: Jos visą rytą išzurzė́jo.

2. zurzant, verkšlenant išprašyti: Dėl to išzurzė́jau – suknelę nupirksit.

3. varvant, tekant išsivalyti. Rona pamažu išzurzė́jo.
pazurzė́ti

1. pabambėti, papriekaištauti: Gal tie tėvai ir per daug pazùrza. Pazurzė́jo pazurzė́jo ir nutilo boba, ką padarysi. Motera iškęs nepazurzė́jus, kur tu regėjai. Vyras pazùrza dėl valgio. Tingi dirbt, tai toj pazùrza, ir neišmeta tokio laidoko. tyliai pašnabždėti: Ana. ką tę pazùrza, poteriauna. pašnekučiuoti: Sėdim kada i pagiedam, pazùrzam kada.

2. paverkšlenti: Pazurzė́jo vaikas ir užmigo.

3. paniūniuoti: Viena aš nepazùrzu – einu ir einu (nuolatos dirbu) .
suzurzė́ti

1. imti zurzėti, urzgėti: Meška sumurmėj [o] sumurmėj [o],
suzurzėj [o] suzurzėj [o] – suėdė.

2. suniurnėti: Ir vėl čia tas šuva, – suzurzėjo senelė. Vai, ar tik vienas Dievas žino, – suzurzėjo senas Kukis. sušnabždėti, neaiškiai pratarti: Karalaitė suzurzėjo kokius žodžius – tep smakas ir nuej [o] skradž žemėn.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>zurzė́ti, </b>zùrza, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">zirzti, zvimbti. </span> <br/>2. <span class="explanation">ūžti, burgzti</span>. Tik zùrza [radijas], nieko negirdėt. Elektrinis laikrodis ėmė zurzėt, tai ir mokytojas suvokė, kad pamoka baigiasi. Suksi girneles, kad nezurzė́tų, piktas šešuras kad negirdėtų. | Kaip girnos dantys zùrza ir zùrza <span class="explanation"> (po truputį skauda, smelkia) </span>. <span class="explanation">girgždėti: </span> Grizas rankoj zùrza. <span class="explanation">gurgždėti, išduoti trynimosi garsą: </span> Galvą išprausiau, net zùrza. <br/>3. <span class="explanation">griausti, griaudėti: </span> Vakaruose zùrza – bus lietaus. <br/>4. <span class="explanation">inkšti, murkuoti, burkuoti: </span> Katė zùrza. Čia kas ažu langu zùrza ir zùrza kap katinai. Zùrza kap katė, miltuose pridarius. Kad būt kiaulė, tai kriuksėtų, kad būt šuva, tai zurzėtų. Zurza lyg šuo pautus kasydamas. <span class="explanation">urgzti, riaumoti: </span> Girdi, čia kas zùrza prieg miško – ateina meška. <br/>5. <span class="explanation">verkšlenti: </span> Zurzė́ [jo] zurzė́ [jo] atsistojus mergaitė. Vaikelia, aukselia, nezurzė́k. Vaikas nemiega, tik zùrza i zùrza. Nezurzė́k taip negražiai. Vaikai zùrza, jau nori valgyt. <br/>6. <span class="explanation">nepatenkintam murmėti, priekaištauti, skųstis: </span> Zurzė́j [o] zurzė́j [o], negerai ir negerai. Ko tu čia zùrzi visas vakaras, a nenustosi? Pradėjo zurzė́t, kad šalta – atanešiau kaldrą, užverčiau. Atgrąžinkiat svetimas žemes, i nėkas nezurzė́s. Tėvai pradėjo zurzė́t, ka per prasta [marti], reikėtų puikesnės. I mūsų [sūnus] ilgą laiką burbėjo, zurzė́jo. A šiokia, a tokia vis zurzė́s, vis zurzė́s – tokia [moterų] veislė. Bobomi tiktai zurzė́t, ką te! Zurzė́jo ir zurzė́jo an manę senis. Aš zùrzu ir zùrzu, rėkiu, kad negert [ų]. Zurzė́jai, ką aš rašau, malkos neatnešu. Senam darato reikia tylėt, nezurzė́t. Anas vis zùrza: – Mano žmonelė nedrūta. Ko dar zùrzi, vilkis ir eik ganyt. Visi zùrza, kad nėra muzikos. Gerai vienam: tyku ir tyku, niekas nezùrza. Zùrzi po nosia ir nieko neseka suprast. Zùrza kap ubagas, kruopas pabėręs. <br/>7. <span class="explanation">niūniuoti, dainuoti (ppr. be žodžių): </span> Visokias giesmes giedi, zùrzi. Jis ir zurzėj [o], ir giedoj [o], ir viską darė. Man tai tęnai juokas, kap tę gali neišmokt, aš ana išgirdau, tai ir zùrzu kap katinas, zùrzu. <br/>8. <span class="explanation">tekėti maža srove: </span> Ar dagi zùrza sula ben kiek? Upelis tik ką zùrza. <span class="explanation">šlapiuoti, varvėti: </span> Vanduo zùrza iš žaizdos. <span class="explanation">praleisti vandenį: </span> Utarai negeri, diečka zùrza. Pataisyk viedrą, ba jau pradėjo vanduo zurzė́t pro dugnį. <br/><b>apzurzė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">apibarti: </span> Močiutė vaikus apzùrza, kad neklauso. <br/>2. <span class="explanation">apskresti: </span> Puodynė apzurzė́jus, apkrekėjus, kaip tu jon ir pieną bepili?! <br/>3. <span class="explanation">apdžiūti: </span> Apzurzė́jusio medžio lapai geltonuoja. <br/><b>įzurzė́ti</b>. <span class="explanation">įjuoduoti: </span> Teip rankos inzurzė́jo, kad nė su mailu neišsima. <br/><b>išzurzė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką zurzėti: </span> Jos visą rytą išzurzė́jo. <br/>2. <span class="explanation">zurzant, verkšlenant išprašyti: </span> Dėl to išzurzė́jau – suknelę nupirksit. <br/>3. <span class="explanation">varvant, tekant išsivalyti</span>. Rona pamažu išzurzė́jo. <br/><b>pazurzė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pabambėti, papriekaištauti: </span> Gal tie tėvai ir per daug pazùrza. Pazurzė́jo pazurzė́jo ir nutilo boba, ką padarysi. Motera iškęs nepazurzė́jus, kur tu regėjai. Vyras pazùrza dėl valgio. Tingi dirbt, tai toj pazùrza, ir neišmeta tokio laidoko. <span class="explanation">tyliai pašnabždėti: </span> Ana. ką tę pazùrza, poteriauna. <span class="explanation">pašnekučiuoti: </span> Sėdim kada i pagiedam, pazùrzam kada. <br/>2. <span class="explanation">paverkšlenti: </span> Pazurzė́jo vaikas ir užmigo. <br/>3. <span class="explanation">paniūniuoti: </span> Viena aš nepazùrzu – einu ir einu <span class="explanation"> (nuolatos dirbu) </span>. <br/><b>suzurzė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">imti zurzėti, urzgėti: </span> Meška sumurmėj [o] sumurmėj [o], suzurzėj [o] suzurzėj [o] – suėdė. <br/>2. <span class="explanation">suniurnėti: </span> Ir vėl čia tas šuva, – suzurzėjo senelė. Vai, ar tik vienas Dievas žino, – suzurzėjo senas Kukis. <span class="explanation">sušnabždėti, neaiškiai pratarti: </span> Karalaitė suzurzėjo kokius žodžius – tep smakas ir nuej [o] skradž žemėn.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.