įžvagėti

žvagė́ti, žvãga, -ė́jo.

1. išduoti žvangų garsą, žvangėti, barškėti, tarškėti: Kad žmonių liežuviais kalbėčia ir anielų, o meilės neturėčia, tapau kaip varias žvagąs. Ka nesgirdi nei mašinos žvãgant, nei kriaučiaus nematyt. Didelėj ir gilioj sijono prakirpoj ji nešioja raktus. Raktų nematyti, bet jie žvaga ir terška. Par arklį žvaguliai pakabinti irgi žvãga. Pilni kešeniai pinigų – žvãga, tik žvãga. Mašinos tik žvãga, negaliu ažmigt. Geležiniai pančiai žvãga. Kelkitės, sūneliai, jau nukrito raselė, jau žvaga dalgelė. Ketvertu arklių kulia – mašina net žvãga. | Kad ryja, net jam dantys žvãga. trinksėti, drebėti: Netoli trinktelėjo [perkūnas],
kad šiteip langai žvãga. [Šaudė, ] net langai žvagė́jo.

2. gausti, aidėti: Piemenes ryte triūbija, net laukai žvãga. [Anksčiau] kaimas žvagė́jo dainom, džiaugsmu. Dainavimas būdavo – net žvãga. Pirkia net žvãga, kai dainuoja, ot balsas! Kai ažužvengs kumelys, net miestelis žvãga. Laukai žvagė́davo nuo trejinių giesmių (sutartinių) . Kad talka, jau nuobaigos, tai padabokit: tai te žvãga, te žvãga – gieda. Kur paklausyk – dainos visur žvãga. Bronio karvė kad muroja, kad muroja, net miškas žvãga. Boba rėkia, net laukai žvãga. Raudo [ja] u, net žvagė́jo miškas. Kad pilia lietus, net žvãga. garsiai, skambiai dainuoti: Kad balsą turėčia, žvagė́čia i žvagė́čia. rėkauti: Kad kur pasigeria, tai i žvãga laukais, miškais. spengti, ūžti: Galva sopėti nesopa, bet kartais esti nesmagi ir ausyse žvãga. Stiklinę sugėrei, ir pradeda žvagė́t galva. Galva teip kad pradės žvagė́t, skaudėt. Man gal nedėlia ausys [e] žvagė́jo nuo giesmių.

3. išduoti tokį čežantį, šiugždantį garsą: Kitą kartą linai raudonuos, žvagė́s, sėmenys birs. Kol žvaginiai nežvagėjo, tol lietuviai nešienavo. Jau žvãga žvaguliai – šienaut možna. O kiti gi laukia, kad linų galvutės net žvagė́tų – geresnis valaknas. Kai žvaguliukai, net žvãga, kai sudžiūvo [pupelių] ankštelės. | Sako, skamba [geležinės gyvatės] skūra, žvãga.

4. plepėti, liežuvauti.

5. kliuksėti, su garsu plaktis. Arklio pilvas žvãga. Kai lekia arklys, žvãga viduriai.

6. žvilgėti, blizgėti: Marškiniai išplauti, net žvãga. Gražiausi rūbai tik žvãga. Tik žvãga tos visos jo skaros, žiba! Žvaga blizga ant panelės šilkinė suknelė. Tik žvãga, tik blizga viskas. Grindys tik žvaga! Prieg šalelės jo šoblelė kaip saulelė žvaga. Ai gražių malkų privežė, beržai net žvãga. Vai tai žydi bijūnai an veidelių, vai tai žvãga žiedeliai an rankelių. Anta rankelių aukso žiedai žvagė́jo. Oras skaidrus, medžiai nauju žalumu žvaga. Išsitepė plaukus, kad net žvãga. It palietas pienas žvaga baltųjų dobiliukų salos. Jis. žvaga visomis spalvomis, kuriomis tik dega vaivorykštė. Ką ir sakyt, namai apžiūrėti – lyg stiklinė žvaga, visko pilni. | Kai jis padaro iš medžio, žvãga viskas.
atžvagė́ti, àtžvaga, -ė́jo. su žvaguliais atvažiuoti: Atžvagė́jo piršlužėliai iš tolimo krašto.
įžvagė́ti, į̃žvaga, -ė́jo. žvagant, su triukšmu įeiti, įvažiuoti.
išžvagė́ti, ìšžvaga, -ė́jo. žvagant, su triukšmu išeiti, išvažiuoti: Traukinys iš stoties išžvagė́jo.
nužvagė́ti, nùžvaga, -ė́jo.

1. nuskambėti, nuaidėti: Veršelis nue [jo] su kuodeliu in ragų pabalėm pagirėm, titau nužvagė́ [jo].

2. žvagant nutolti, nuvažiuoti: Traktorius tik nužvagė́jo par laukus kaip aitvaras.
pažvagė́ti, pàžvaga, -ė́jo.

1. kiek žvagėti, suskambėti. | Nu, ir davė, net jam šonkauliai pažvagė́jo.

2. sublizgėti.
pražvagė́ti, pràžvaga, -ė́jo. nuskambėti, nuaidėti: Tavo žodžiai, tavo giesmės pražvagė̃s be skardo kaip žvaguliai pievoj.
prižvagė́ti, prìžvaga, -ė́jo. su triukšmu daugeliui atvykti: Ar matai kiek ten suėjo ne tik vien mergaičių, bet iš visur prižvagėjo gudrių jaunikaičių.
sužvagė́ti, sùžvaga, -ė́jo.

1. sužvangėti, subarškėti: Sužvagė́jo visos geležys, kai mečiau akmeniu. Teip trenkė, kad langai sužvagė́jo. Sužvagėjęs klerančiu dviračiu, mestelėjęs koją aukščiau tvoros, nušoka nuo balnelio eigulys Karklelis. Kamanos sužvagė́jo.

2. sugausti, suaidėti: Tai visas miškas sužvagė́jo ir veselia nutrūko. suspengti, suūžti: Nebežinau, galva sužvagė́jus.

3. sukliuksėti, sugurgėti.

4. sužibėti, sublizgėti.
užsižvagė́ti, užsìžvaga, -ė́jo apkursti. Visai ažsižvagė́jo ausys nuo tų giesmių.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žvagė́ti, </b>žvãga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išduoti žvangų garsą, žvangėti, barškėti, tarškėti: </span> Kad žmonių liežuviais kalbėčia ir anielų, o meilės neturėčia, tapau kaip varias žvagąs. Ka nesgirdi nei mašinos žvãgant, nei kriaučiaus nematyt. Didelėj ir gilioj sijono prakirpoj ji nešioja raktus. Raktų nematyti, bet jie žvaga ir terška. Par arklį žvaguliai pakabinti irgi žvãga. Pilni kešeniai pinigų – žvãga, tik žvãga. Mašinos tik žvãga, negaliu ažmigt. Geležiniai pančiai žvãga. Kelkitės, sūneliai, jau nukrito raselė, jau žvaga dalgelė. Ketvertu arklių kulia – mašina net žvãga. | Kad ryja, net jam dantys žvãga. <span class="explanation">trinksėti, drebėti: </span> Netoli trinktelėjo [perkūnas], kad šiteip langai žvãga. [Šaudė, ] net langai žvagė́jo. <br/>2. <span class="explanation">gausti, aidėti: </span> Piemenes ryte triūbija, net laukai žvãga. [Anksčiau] kaimas žvagė́jo dainom, džiaugsmu. Dainavimas būdavo – net žvãga. Pirkia net žvãga, kai dainuoja, ot balsas! Kai ažužvengs kumelys, net miestelis žvãga. Laukai žvagė́davo nuo trejinių giesmių <span class="explanation"> (sutartinių) </span>. Kad talka, jau nuobaigos, tai padabokit: tai te žvãga, te žvãga – gieda. Kur paklausyk – dainos visur žvãga. Bronio karvė kad muroja, kad muroja, net miškas žvãga. Boba rėkia, net laukai žvãga. Raudo [ja] u, net žvagė́jo miškas. Kad pilia lietus, net žvãga. <span class="explanation">garsiai, skambiai dainuoti: </span> Kad balsą turėčia, žvagė́čia i žvagė́čia. <span class="explanation">rėkauti: </span> Kad kur pasigeria, tai i žvãga laukais, miškais. <span class="explanation">spengti, ūžti: </span> Galva sopėti nesopa, bet kartais esti nesmagi ir ausyse žvãga. Stiklinę sugėrei, ir pradeda žvagė́t galva. Galva teip kad pradės žvagė́t, skaudėt. Man gal nedėlia ausys [e] žvagė́jo nuo giesmių. <br/>3. <span class="explanation">išduoti tokį čežantį, šiugždantį garsą: </span> Kitą kartą linai raudonuos, žvagė́s, sėmenys birs. Kol žvaginiai nežvagėjo, tol lietuviai nešienavo. Jau žvãga žvaguliai – šienaut možna. O kiti gi laukia, kad linų galvutės net žvagė́tų – geresnis valaknas. Kai žvaguliukai, net žvãga, kai sudžiūvo [pupelių] ankštelės. | Sako, skamba [geležinės gyvatės] skūra, žvãga. <br/>4. <span class="explanation">plepėti, liežuvauti. </span> <br/>5. <span class="explanation">kliuksėti, su garsu plaktis</span>. Arklio pilvas žvãga. Kai lekia arklys, žvãga viduriai. <br/>6. <span class="explanation">žvilgėti, blizgėti: </span> Marškiniai išplauti, net žvãga. Gražiausi rūbai tik žvãga. Tik žvãga tos visos jo skaros, žiba! Žvaga blizga ant panelės šilkinė suknelė. Tik žvãga, tik blizga viskas. Grindys tik žvaga! Prieg šalelės jo šoblelė kaip saulelė žvaga. Ai gražių malkų privežė, beržai net žvãga. Vai tai žydi bijūnai an veidelių, vai tai žvãga žiedeliai an rankelių. Anta rankelių aukso žiedai žvagė́jo. Oras skaidrus, medžiai nauju žalumu žvaga. Išsitepė plaukus, kad net žvãga. It palietas pienas žvaga baltųjų dobiliukų salos. Jis. žvaga visomis spalvomis, kuriomis tik dega vaivorykštė. Ką ir sakyt, namai apžiūrėti – lyg stiklinė žvaga, visko pilni. | Kai jis padaro iš medžio, žvãga viskas. <br/><b>atžvagė́ti, </b>àtžvaga, -ė́jo. <span class="explanation">su žvaguliais atvažiuoti: </span> Atžvagė́jo piršlužėliai iš tolimo krašto. <br/><b>įžvagė́ti, </b>į̃žvaga, -ė́jo. <span class="explanation">žvagant, su triukšmu įeiti, įvažiuoti. </span> <br/><b>išžvagė́ti, </b>ìšžvaga, -ė́jo. <span class="explanation">žvagant, su triukšmu išeiti, išvažiuoti: </span> Traukinys iš stoties išžvagė́jo. <br/><b>nužvagė́ti, </b>nùžvaga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">nuskambėti, nuaidėti: </span> </span> Veršelis nue [jo] su kuodeliu in ragų pabalėm pagirėm, titau nužvagė́ [jo]. <br/>2. <span class="explanation">žvagant nutolti, nuvažiuoti: </span> Traktorius tik nužvagė́jo par laukus kaip aitvaras. <br/><b>pažvagė́ti, </b>pàžvaga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek žvagėti, suskambėti. </span> | Nu, ir davė, net jam šonkauliai pažvagė́jo. <br/>2. <span class="explanation">sublizgėti. </span> <br/><b>pražvagė́ti, </b>pràžvaga, -ė́jo. <span class="explanation">nuskambėti, nuaidėti: </span> </span> Tavo žodžiai, tavo giesmės pražvagė̃s be skardo kaip žvaguliai pievoj. <br/><b>prižvagė́ti, </b>prìžvaga, -ė́jo. <span class="explanation">su triukšmu daugeliui atvykti: </span> Ar matai kiek ten suėjo ne tik vien mergaičių, bet iš visur prižvagėjo gudrių jaunikaičių. <br/><b>sužvagė́ti, </b>sùžvaga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sužvangėti, subarškėti: </span> Sužvagė́jo visos geležys, kai mečiau akmeniu. Teip trenkė, kad langai sužvagė́jo. Sužvagėjęs klerančiu dviračiu, mestelėjęs koją aukščiau tvoros, nušoka nuo balnelio eigulys Karklelis. Kamanos sužvagė́jo. <br/>2. <span class="explanation">sugausti, suaidėti: </span> Tai visas miškas sužvagė́jo ir veselia nutrūko. <span class="explanation">suspengti, suūžti: </span> Nebežinau, galva sužvagė́jus. <br/>3. <span class="explanation">sukliuksėti, sugurgėti</span>. <br/>4. <span class="explanation">sužibėti, sublizgėti. </span> <br/><b>užsižvagė́ti, </b>užsìžvaga, -ė́jo <span class="explanation">apkursti</span>. Visai ažsižvagė́jo ausys nuo tų giesmių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.