žvãginti (-yti), -ina, -ino, žvagìnti (-ýti), -ìna, -ìno
1. žvanginti, barškinti, tarškinti: Žvãgina su žvaguliais. Žvãgina raktus. Sakydavo, kad su lenciūgais ateidavo, žvãgindavo kažkas. | Į akis bažijasi, į krūtinę žvãgina. daryti ką su garsu: Išej [o] ir žve žve žve žvagìna (šlapinasi) pas gonkas, toliau nenueis.
2. blizginti.
įžvãginti. su triukšmu padaryti: E, kad ir inžvagýsiu (įgriūsiu) kokian liūnynan, taigi ne karvė, išlįsiu.
išžvãginti.
1. kurį laiką žvanginti: Kaliniai visą naktį išžvãgino pančiais.
2. išdaužyti: Pašivalnykai langus išžvãgino bobai.
3. nusiblizginti: Susišukuoki glaudžiai galvelę, išsižvagyki aukso žiedelį.
nusižvãginti. nusiblizginti: Žuravliovas nusižvaginęs sau batus norėjo eiti iš namų.
pažvãginti.
1. pažvanginti, pabarškinti: Pažvãgink raktelius. Pirmą kartą išgirdus gegutę kukuojant reikia pažvaginti pinigai, tai tada jų niekad nepritruks.
2. skambiai pagiedoti: Nuejau an numirėlį, kai pažvãginau giesmę, tai neatsidžiaugia manim.
prižvãginti. priversti, prikrauti: Avižų prižvãgint [ų] karvėm i gulėt [ų] atsigulę – lekia pievosna su karvėm.
sužvãginti. sužvanginti, subarškinti: Šeimininkas savo mašnoje sidabrą sužvagino.
užžvãginti. imti žvaginti: Ot užžvãginau, net dulkių debesys paskėlė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.